2013 m. liepos 9 d., antradienis

Persikų arba abrikosų ledai (su rozmarinais)

Liepa. Pilnà nupjautos žolės kvepėjimo, karštos saulės, liepų ir jazminų žiedų. Lėta ir sklidina tylaus upės vandens, išvagoto nenuspėjamai susirangiusių vandens žolių, pašnibždomis šiurenančių obelų ir tingaus kamanių zvimbimo. Joms nutūpus ima linkti vaiskios raudonųjų dobilų galvos, o vabalėliai vis tiek atkakliai kibiomis kojytėmis juo ropinėja tarsi vakarėjančiu debesiu. Perskrenda ant greta žydinčios cikorijos ir neužsibuvusios nuzūzia tolyn. Turi darbo. O iš dangaus krenta sirpstančių liepų medus, pilnas vasaros kaitros ir kvepėjimų. Vasara. Liepa. Švieži argurkai su medumi. Avietės ir ledai.




2013 m. liepos 2 d., antradienis

Silkės užkandis su pomidorais

maatjes
Šiomis dienomis restoranų ir žuvininkų vitrinos pasipuošė skelbimais, kad atvyko pirmosios olandiškos sūryme mirkytos silkutės - maatjes arba maatjesharing. Jei žvelgtumėme proziškai - tai paprasčiausios jaunos silkės, maždaug 5 dienas mirkytos švelniame sūryme. O jei šiek tiek poetiškiau - tai sidabriškos, švelniausios silkutės pasaulyje, penkias dienas nokintos ąžuolo statinėse. 

Manyčiau, kad maatjes turėtų stoti ant vieno laiptelio su ėriena, veršiena ir viščiukų mėsa, mat tai jaunos, dar lytiškai nesubrendusios žuvelės, gaudomos Šiaurės jūroje, netoli Danijos ir Norvegijos krantų, nuo gegužės pabaigos iki liepos pradžios - prieš prasidedant silkių brendimo ir poravimosi sezonui. Tokio amžiaus žuvelės būna riebiausios, kokios tik galėtų būti (riebalai sudaro apie 15 procentų jų kūno masės), o ikrai bei pieniai dar nebūna pradėję vystytis. Palyginus su mums įprastomis Atlanto silkėmis, maatjes yra 3-4 kartus už jas mažesnės.

maatjes

Prieš mirkant pašalinamos silkučių žiaunos ir viduriai, tačiau paliekamos kepenys ir kasa, kurios brandinimo metu išskiria specifinius baltymus, suteikiančius žuvytėms savitą skonį. Išmirkytos silkutės nereikalauja jokio specialaus paruošimo - tereikia jas nulupti, išimti stuburą ir greta patiekti smulkinto svogūno. Šviežios maatjes yra sidabriškos, o jų vidus - švelniai rausvos spalvos. 

Olandai tokias silkeles valgo nė nepjaustytas ar įkomponuotas į perpjautą pailgą bandelę. Vokiečiai prie jų patiekia su lupenomis virtų bulvių arba juodos duonos ir grienės-bruknių padažo. O aš, pasimėgavusi šviežiomis, turguje sužvejotomis, maatjeslikusias paverčiau puikiu Zawadzkos užkandžiu. Dar nė neaprašius - rekomenduoju!


Originalus receptas

Silkes išmirkyti, išrankioti ašakas, perpjauti išilgai, paskui sluoksniais sudėti į molinį indą, kiekvieną sluoksnį pabarstyti svogūnais, trupučiu morkų, užpilti aliejaus. Sudėjus keturis-penkis sluoksnius, užpilti pertrintais pomidorais ir tris valandas troškinti krosnyje. Kitą dieną galima patiekti kaip šaltą užkandį.