Persikų arba abrikosų ledai (su rozmarinais)

Liepa. Pilnà nupjautos žolės kvepėjimo, karštos saulės, liepų ir jazminų žiedų. Lėta ir sklidina tylaus upės vandens, išvagoto nenuspėjamai susirangiusių vandens žolių, pašnibždomis šiurenančių obelų ir tingaus kamanių zvimbimo. Joms nutūpus ima linkti vaiskios raudonųjų dobilų galvos, o vabalėliai vis tiek atkakliai kibiomis kojytėmis juo ropinėja tarsi vakarėjančiu debesiu. Perskrenda ant greta žydinčios cikorijos ir neužsibuvusios nuzūzia tolyn. Turi darbo. O iš dangaus krenta sirpstančių liepų medus, pilnas vasaros kaitros ir kvepėjimų. Vasara. Liepa. Švieži argurkai su medumi. Avietės ir ledai.





Originalus receptas

400 g persikų arba abrikosų tyrės,
400 g cukraus,
2 citrinos,
3 stiklinės vandens.

Prinokusius persikus arba abrikosus nulupti it pertrinti per sietą. Išvirti citrininio cukraus sirupo, sumaišyti su abrikosų tyre, uždengti audeklu, kai pritrauks, pertrinti per sietą ir supilti į formą.


Patirtis patarimai

Turėjau popierinį maišelį iš turgaus parsineštų abrikosų. Nežinau, iš kur jie kilę - gal iki manęs atvažiavę iš Turkijos, gal ir iš Ispanijos, o gal dar iš kur nors, bet valgyti dar šiek tiek buvo rūgštoki (nepalyginsi su tais, kuriuos pirkau praėjus savaitei). Ledams, už tai - tiko kuo puikiausiai. O kad jau mano abrikosai buvo rūgštūs - kiek pakeičiau reikalingų produktų proporcijas ir sunaudojau:

300 g abrikosų tyrės (sutryniau kokteilių plaktuvu),
300 g cukraus,
1 nedidelės citrinos sultis ir nutarkuotą žievelę,
2 stiklines vandens,
Nedidelę šakelę rozmarinų.


Pirmiausiai išviriau sirupą. Viriau maždaug 2 minutes ant stiprios ugnies, kol sirupas sutirštėjo. Karštą sumaišiau su abrikosų tyre, įmečiau šakelę rozmarino ir palikau atvėsti. Kai atvėso - rozmariną ištraukiau ir dar dviem valandoms uždengtą indą su būsimais ledais įkišau į šaldytuvą.


Atvėsusią abrikosų-sirupo masę supyliau į ledų aparatą ir jis per 20 minučių atliko savo darbą. Šiuos ledus valgėme su smulkintu rozmarinu ir pekanų riešutais (ir be jų).

Prisipažinsiu, kad tikrai skanūs ledai - kurių sėkme abejojau iki pat paragaudama.


Komentarai

  1. Yra tekę ragauti, be proto skanu :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Rūta, man kažkodėl rozmarinas tik su aviena ir niekaip negaliu peržengti savęs. Kaip šalavijas prie veršienos ir dar kažkodėl man būtinai grietinėlės reikia. O su ledais? Tu jau čia stipriai moderniai! Žaviuosi:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ai, Odeta, sakyčiau, kad nieko čia labai modernaus - pažiūrėk, kokį Eglė M. rabarbarų ir rozmarinų džemą virė! Man atrodo, kad rozmarinas tinka visur, kur būtų malonu pajusti lengvą (ar sunkų ;)) sakų kvapą ir skonį. Ir su persikais rozmarinas tiko kuo puikiausiai - atrodo, kad drauge augę ;)

      O dar gi, vienas pažįstamas visuomet žuvį kepa su rozmarinu. Ir tikrai - puikus skonis ;)

      Panaikinti
  3. Taip Rūta, aš žuvį su rozmarinu irgi kepu, pasirodo visai pamiršusi buvau, bet į desertus tikrai nesu dėjusi per visą savo gyvenimą:) Bet rozmarinus kartais merkiuosi į vonią kai šaltais žiemos vakarais norisi sušilti...(bet čia tikriausiai visai ne į temą?;))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Į temą, į temą :) Įtariu, kad dar prisiminsiu ir į desertą dėjusi ;)

      Panaikinti
  4. man po langu irgi liepa zydi; tiesiog sakos luzta nuo ziedu ir nuo biciu;

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pavydžiu, Aušra, ir visos didžiosios "P"

      Panaikinti
  5. Rūta, o kaip visą šitą skanumyną reikėtų gaminti be ledų aparato?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jei gamintumei be lendų aparato, manay, kad tektų periodiškai išimti ledus iš šaldiklio ir juos gerai išplakti, kad nesusidarytų ledukai. Bet nesu bandžiusi.

      Panaikinti

Rašyti komentarą