Ištemptas austriškas obuolių pyragas (štrudelis)

Mano vasara buvo pilna pačių maloniausių susitikimų ir jausmingų apsikabinimų. Lėtų sėdėjimų po laukine obelimi, mėtų-ramunėlių-medetkų-čiobrelių-liepžiedžių arbatos su medumi, pasišiaušusios jūros, voveraičių ir obuolių. Jaukaus šmirinėjimo po savo miestus, atradimų ir nustebimų. Buvo tikrai žiauriai puiku. Patyriau ir iki tol neatrastą džiaugsmą - vakarojimą su savo drauge Rūta virtuvėje su kočėlu ir taure vyno (išeina, kad keturiese). Ir tai buvo bene vienintelis kartas, kada gaminau (gaminom) kažką iš Zawadzkos knygos. Ir dar gi tai buvo ne mano, o mano draugės mintis. Mat išsišneko ji, kad norėtų šimtalapį išsikepti. O aš ją atkalbinėdama pasiūliau pradėti nuo štrudelio. Tai taip ir pagavo mane už liežuvio. Buvo rugpjūčio pirmadienis ir mes vakare kepėm štrudelį. Ir nieko daugiau nesinorėjo. Buvo taip smagu ir gaila, kad tik negreit vėl taip bus.


Originalus receptas

3 stiklinės miltų,
1 stiklinė sviesto,
1 kiaušinis,
10 obuolių,
1 stiklinė cukraus,
2-3 džiūvėsėliai.

Miltus išberti ant lentos, padaryti duobutę, įpilti šaukštą lydyto sviesto, įmušti kiaušinį, įpilti vandens ir užminkyti prancūzišką tešlą. Kai nelips prie lentos, ketvirčiui valandos uždengti šiltu dubeniu. Paskui padėti tešlą ant didelio staliese užkloto stalo, apibarstyti miltais ir voleliu suploti. Rankas taip pat pasitrinti miltais ir stalo viduryje gulinčią tešlą tempti į visas puses. Rankos visada turi būti miltuotos, kad tešla neliptų ir nesuplyštų - ji turi būti plona kaip popierius. Užbaigus nuo kraštų nugnybti gumuliukus, kad pyragas nesukristų, pabarstyti cukrumi, cinamonu, sudėti plonai supjaustytus obuolius, pabarstyti džiūvėsėliais, gausiai pašlakstyti sviestu, dar pabarstyti cukrumi ir cinamonu ir suvynioti, prilaikant staltiese, o ne rankomis, kad tešla neįplyštų. Skardą arba plokščią puodą ištepti lydytu sviestu, vyniotinį susukti "gyvatuku", padėti ant lydytu sviestu išteptos skardos arba į plokščią puodą, uždėti keletą gabaliukų sviesto ir pusvalandį kepti karštoje krosnyje. Prieš patiekiant pabarstyti cukrumi.

Šį pyragą galima kepti su razinomis arba uogiene, paskui pabarstyti svieste pakepintais džiūvėsėliais, razinomis ir smulkintais migdolais, pašlapkstyti greitine, susukti, padėti ant skardos, užpilti grietinės ir kepti pusvalandį.

Kepant su uogiene, tešlą reikia apšlapkstyti sviestu, patepti uogiene arba šviežiomis vyšniomis su cukrumi, pašlakstyti sviestu ir suvynioti.

Taip pat galima kepti su šviežia varške, ištrinta su cukrumi, razinomis, grietine ir tryniais. Kepant gausiai laistyti sviestu.


Patirtis ir patarimai

Štrudelio (arba anot Zawadzkos, ištempto austriško pyrago) receptą skaičiau kelis kartus ir visus tuos kartus didžiai abejojau savo gabėjimu iki popieriaus plonumo ištampyti tešlą. Kur ten - tešlos dvi saujos, o ją reikia ištempti iki didelio stalo skersmens! Todėl šį eksperimentą atidėjau visus tuos kartus ateičiai, kol ji ėmė ir pati atėjo. 

Prieš kepdamos atsidarėme rosé ir pažiūrėjom štai šį A Baker's Odyssey filmuką, kuris padėjo kiek ramiau įvertinti vakaro perspektyvas. Pirmiausiai produktai pagal dvi Rūtas:

Tešlai:
300-330 g miltų,
1 šaukšto lydyto sviesto,
1 kiaušinis,
0,5 a.šaukštelio druskos,
100 ml vandens.

Įdarui:
10 nuluptų ir smulkia supjaustytų obuolių,
stiklinė rome išmirkytų razinų,
1 stiklinė cukraus,
cinamono,
2-3 džiūvėsėliai (arba sauja riešutų miltų).

1 stiklinė lydyto sviesto tešlai ir susuktam štrudeliui apšlakstyti bei miltų kočiojimui. 

Prieš imantis darbo, siūlau įsipilti taurę vyno ir stipriame alkohoyje užmerkti razinas. Tam kuo puikiausiai tinka romas, brendis, konjakas ar paprasčiausia degtinė. Tuomet imtis tešlos. Ją galite paruošti taip, kaip dėdulė demonstruoja aukščiau nurodytame vaizdo įraše arba paprasčiausiai suminkyti rankomis pagal Zawadzkos nurodymus: ant švariai nuvalyto stalo suberkite kalnelį persijotų miltų. Tuomet į centre padarytą duobutę įpilkite šaukštą sviesto, išplaktą kiaušinį ir vandens su ištirpintu 0,5 a. šaukštelio druskos. Principas maždaug toks, kaip parodyta čia, tik minkant tešlą štrudeliui, nereikia sukurti tokio didelio ežero :)

Užminkytą tešlą gerokai pamėtėme ant stalo, kad susiformuotų tampri ir lengvai tįstanti struktūra. Kaip sako A Baker's Odyssey, turi išsitempti baltymai. Paruoštą tešlą patepėme šlakeliu alyvų aliejaus, uždengėme pašildytu dubeniu ir palikome 20-30 minučių.

Kol brinko tešlos baltymai - nulupome ir susmulkinome obuolius, juos užpylėme cukrumi ir cinamonu. Razinas subėrėme prieš dėdamos įdarą ant tešlos. Beje, jei naudosite saldžius obuolius - juos galite parūgštinti citrinos sultimis.

Mūsų didžiai nuostabai ir malonumui tampymui paimta tešla buvo švelni, šilkinė, elastinga ir tiesiog prašyte prašėse, kad ją liestumėme ir temptumėme. Todėl mano draugė Rūta nieko nelaukusi uždengė stalą staltiese, aš ją pabarsčiau (negausiai) miltais, centre padėjau lengvai paplotą tešlos stačiakampį ir stipriai nespausdama pakočiojau jį tol, kol jo plotas padidėjo maždaug 3 kartus. Tuomet su dideliu malonumu prikišom savus pirštelius. 

Dviese stojusios iki reikiamo dydžio tešlą ištempėme gana greitai - per maždaug 5 minutes. Tuomet nukarpėme pakraščiuose susiformavusius gumuliukus, paviršių apšlakstėme sviestu (sunaudojom maždaug pusę stiklinės), apibarstėme džiūvėsėliais (kitą kartą tam naudosiu riešutus) ir cukrumi (cinamoną kažkaip pamiršom). Viename tešlos gale, per beveik visą jos plotį, sudėjome paruoštą įdarą. Tuomet čiupom staltiesės galą ir atsargiai suritenom dailų vyniotinį. Nupjovėm tešlos perteklių galuose, paliktus tuščius, maždaug 3 cm galus užlenkėm į apačią. Štrudelį dailiai surietėm, įdėjom į kepimo popieriumi išklotą skardą, patepėm likusiu sviestu, apibėrėm cukrumi ir pašovėm į orkaitę. 


Kepdamos padarėm vieną klaidą - kepėm per žemoje temperatūroje (nes tingėjom dar kartą žiūrėti vaizdo pamokėlę apie štrudelio kepimą), todėl kepti teko ilgiau ir mūsų vyniotinis ganėtinai padžiuvo. Taigi, prisiminkite, kepti reikėtų 30 min. 200'C karštumo orkaitėje. Arba galite paimprovizuoti pagal A Baker's Odyssey ir pradžioje kepti 230'C karštumo orkaitėje, po 15 minučių kaitrą sumažinti iki 200'C ir kepti dar 20-25 minutes. 


Savo štrudelį valgėm su naminiais grietinėlės ledais. Skanu. Žadu kepti dar kartą, kai Briuselyje įsirudenės obuoliai. 

Komentarai

  1. Och.. pagarba :))) Aš niekaip nesiryžtu gaminti šią tešlq.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, Odeta.

    Gabriele, gali ramiai ryžtis, ta tešla pati savaime išsitempia :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Austriškas štrudelis (tiesa, aš visada darau su varškės įdaru) man yra dar vienas atributas, be kurio neįsivaizduojamos nei vienos Kalėdos. Šventiniu laikotarpiu tenka gaminti ne kartą, nes labai greit "sueina", o jeigu dar su vaniliniu padažu... Gėris! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oho, tai štrudelis patapęs Tavo tradiciniu Kalėdų skanėstu. Puikiai suprantu :)

      Man Kalėdoms visuomet norisi ko nors su aguonomis ir medumi.

      Panaikinti
  4. Rūta, nuostabu! Tiek vakarojimas, tiek kompanija, tiek štrudelis...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Vilma. Tas toks moteriškas plepėjimas ir tešlos tampymas buvo labai malonus atradimas. Gaila, kad kito karto teks gerokai palaukti. Nes gi žinai, kai širdis džiaugiasi - galima ir penkiolika štrudelių suraitoti ;)

      Panaikinti
    2. Su gera kompanija galima ir šimtą lapų šimtalapiui ištampyti. ;)

      Panaikinti
  5. Pakvipo rudeniu... :) Taip įkvepiančiai aprašyta, o štrudelis - kaip laimės pasagėlė, labai jaukiai ir skaniai atrodo :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaip slyvučių džemas - jau rudenėliu visi vaisiniai sodų lašai kvepia.

      Panaikinti
  6. Pasiilgom jaukių ir puikių Rūtos įrašų :) Ir Zawadzkos receptų :) Gal ir gerai, kad vasara į pabaigą :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nepaprasta grįžti po atostogų, kai yra laukiančių ;)

      Panaikinti
  7. Kepiau du kartus. Pirmą kartą laikiausi šio recepto - nepatiko. Bet mano pačios kaltė. Padariau labai kietą tešlą ir, atrodo, per mažai mėčiau. Kitą kartą kepiau pagal knygą Gero apetito (sovietmečiu leista knyga). Ten viskas labai panašiai, tik mažiau miltų ir mažumėlę kitos proporcijos. Išėjo neblogai. Bet su tuo mėtymu vis tiek neaišku. Kiek minučių reikia mėtyti? 5, 10? Knygoje rašo, kad tešla neliptų ir išsikorytų. Pastarojsios ypatybės ir nebuvo ir šį kartą. Leo

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kepdamos mes tešlą minkėme gal kokių 10-15 minučių ir dar, net nežinau tiksliai, gal kokias 5 minutes pamėtėme. Laikrodžio nesekiau, labiau žiūrėjau į besikeičiančią tešlą. Nes minkoma ir mėtoma ji po truputį tampa švelni, vienalytė, elastinga, nebelimpa nei prie rankų, nei prie stalviršio. Ir to pakanka. Jei žiūrėjote mano įdėtą "A Baker's Odyssey" vaido įrašą, tai ten sakoma, kad tešlą reikią mėtyti 100 kartų. Galbūt paprasčiau būtų skaičiuoti kartus, o ne minutes?

      Jei jau užteko kantrybės išbandyti du receptus, manau, kad atrasite labiausiai patinkantį. Galų gale, net ir ruošiant tešlą bei kepant, rezultatui įtaką daro ir patalpos temperatūra, ir drėgmė, ir miltų kokybė, ir orkaitės pajėgumas bei ypatybės. Sėkmės ieškant savojo štrudelio, Leo!

      Panaikinti

Rašyti komentarą