Kriaušės daržovių patiekalui

Labai įdomu stebėti savo besikeičiantį skonį. Tikriausiai dabar kažkoks perversmo laikas, kuris nurims sutiksėjus dar vienam septynių metų periodui. Juk sako, kad žmogaus skonis keičiasi kas septynerius metus. Jei padalinčiau savo amžių iš 7, tai atsidurčiau beveik pusiaukelėje tarp dviejų septynetukų, bet gi negali tikėtis, kad mėgiami skoniai gali pasikeisti per naktį. Todėl daugiau stebiu. Jau nuo pavasario pabaigos teikiu pirmenybę sausiems vynams, tikrai tamsiam šokoladui (na, 85-100 proc.), daržovėms ir vaisiams. Kažkaip mažiau besinori mėsos, nors ir taip retai būdavo, kad gaminčiau mėsą todėl, kad pati jos baisiai trokščiau. Dažniau todėl, kad taip paprasčiau, nei sukti galvą, ką čia skanaus išrasti iš salotos ar burokėlio. Todėl bevartydama "Lietuvos virėją" paskutiniu metu abejingai praverčiu mėsos kepsnius ir sočias sriubas. Gal dar ir todėl, kad Briuselyje visu skaistumu šypsosi ruduo, kasdien giedrame danguje ant šonų vartosi balti debesėliai, parkuose lėtai gelsta lapai, soduose į pintines ima prašytis obuoliai ir kriaušės. Šių metų ruduo man toks jaukus ir mielas. Gal todėl, kad mintys jau pradeda suktis apie grįžimą į Lietuvą ir užplūsta gailestis prisijaukintam miestui ir šaliai. Po truputį mintis "ko nebedarysim čia" keičia idėjos ir džiaugsmai "ką tokiu metu veiksim Lietuvoje".


Originalus receptas

5-8 kriaušės,
1-2 džiūvėsėliai,
1 šaukštas sviesto.

Prinokusias kriaušes (geriau nelabai saldžias) nulupti, supjaustyti į keturias dalis, išvirti verdančiame vandenyje ir užpilti lydytu sviestu su džiūvėsėliais. Šis patiekalas patiekiamas viename pusdubenyje kartu su keletu daržovių.


Patirtis ir patarimai

Taip paruoštos kriaušės gali tampti puikiu garnyru keptai paukštienai (o, kaip tik prisiminiau, kad mūsuose netrukus prasidės laukinės mėsos sezonas) ar visiškai savarankišku užkandžiu kriaušių ir daržovių mėgėjams. Man 2 žmonėms prireikė:

2 didelių ir dviejų mažų kriaušių,
kelių gabalėlių žiedinio kopūsto,
didelio šaukšto sviesto,
2 šaukštų džiūvėsėlių,
druskos,
juodųjų pipirų,
čiobrelių.


Nuluptas, perpus supjaustytas kriaušes sudėjau į verdantį vandenį ir viriau kokias 7-10 minučių, kol vaisiais pradėjo minkštėti, bet dar išliko pakankamai tvirti. Atskirai pagarinau žiedinio kopūsto (šiandien naudojau turguj nugriebtą "Romanesco").

Paruoštas daržoves ir kriaušes sudėjau į lėkštes. Keptuvėje ištirpinau gerą šaukštą sviesto ir jame pakepinau 2 šaukštus džiūvėsėlių. Tuomet įbėriau druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų. Pagardinau čiobrelių lapeliais (manau, kad puikiai tiktų ir rozmarinas). Prisikąsti - baltos duonos skrebutis.


Tokios kriaušės - patiekalas paprastas, bet sūdytas sviesto džiūvėsėlių, pipirų ir čiobrelių užpilas jam suteikia labai teisingo gilumo.


Komentarai

  1. Rūta, man prie termiškai bet kaip apdorotų kriaušių dar reikia gerokai pasipratinti:) Gal sekančiame septinmetyje pavyks? O kas dėl pokyčių, tai pastebėjau, kad keičiu arba vyrą arba darbą arba gyvenamą vietą, bet tas septinmetis paisistumdydamas pirmyn atgal pas mane egzistuoja. Pajuntu išsisėmimą, kažko trūkumą, o tuo pačiu ir pokyčių baimę...tada prasideda begalinis blaškymasis, nežinojimas ko, kaip, ką nori ir t.t. ir p.p. Gal kartais geriau, kai patys pokyčiai planuotai ateina? O nedriogsteli kaip iš giedro dangaus? Prisifilosafai aš čia nuo ryto:))))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Net tų, kur vyne? ;)

      Mano galva, prie visų pokyčių reikia priprasti. Net ir prie planuotų. Nes, žinai, ateina tas momentas, kai suvoki, kad jau nebebus taip, kaip buvo iki tol ir turi susitaikyti bei priimti ir... adventure!!! :)

      O kas liečia skonius - tai gal ir gerai, kad jie kinta - gi puiki proga išragauti tų, kurių iki tol stipriai nesupratai.

      Panaikinti
  2. Kaip visada parašyta šiltai, įtaigiai ir išjaustai. Skaičiau su didžiuliu pasimėgavimu ir norėjau sakyti: duok dar:)
    asmeniškai man vaisus, bet kokiu formatu, sunkai dera su pagridniu patiekalu.
    Aš manau, kad vaisius, deramai pateiktas turi groti pagrindiniu smuiku mažo sąstato orkestre. Bet čia gal tik šio septynmečio skrandžio ir įsitikinimų planas:)
    Man gal net norėtusi kriaušes kepti ant sviesto keptuvėj, ar orkaitėj.

    Rūta, laukiu labai sugrįžtant.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Monika, pritariu, man irgi keptos jos atrodytų patrauklesnės. Ir kartais dera (nors traukia už liežuvio neseniai sūrių enciklopedijoje perskaityta frazė, kad vieninteliai teisingi deriniai tie, kurie tinka nuosavam skoniui ir teikia malonumą). Pavyzdžiui, su kokia antiena... Neatsisakyčiau :) Žinoma, nekalbant apie tokius derinius, kaip steikas su ananasais :)

      Gera žinoti, kad lauki.

      Panaikinti
    2. A cha cha cha:) taip ir havajų picai ne:) bet aš rimtai net su antiena, nei su bulviniais blynais, ir su ikea (ok, švediškais) kukuliais man nedera džemai bruknės ir kiti vaisių uogų saldėsiai:)
      bet čia gal miss skrandžio stagnacija. nors iš tiesų, kaip ten rusiškam multike sakė. skonio klausimu patarėjų nėra:)

      laukiu. ir aš tokia ne viena. sekmadienį kaip tik buvo surinktas darbo grupės posėdis:)
      grįžk jau:)

      Panaikinti
    3. O mūsų kaime jie triušius vyšniose troškina - Tau būtų, jaučiu, irgi nea ;)

      Čia tokia darbo posėdžio išvada?

      Panaikinti
    4. Jei vyšnias išrinktų, tai mėsa manau būtų skani:)
      O išdava posėdžio to komiteto, kuris ir išlydėti buvo surinktas:) tik uoj koks pagausėjęs:)

      Panaikinti
    5. Oho, kiek pagausėjęs? Išvažiuojant tai buvo G+1,5 ir D, ir E. O dabar?

      Panaikinti
  3. Ptikėk, net tų vyne:) O žalias ir kuo kietesnes galiu graužti kone visą dieną:)
    Tai kada laukti Lietuvoje?:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O aš kriaušes galiu visokias valgyti - kaip ir burokėlius: žalius, virtus, keptus, marinuotus, troškintus, vienus ar su kompanija :)

      Jei likimas nepasikeis - žiemos pabaigoje.

      Panaikinti
  4. Burokėlius tai taip, bet tik ne sultyse. Vaizduotė per daug užneša, nuo vailystės:) Bet visose kitose pozose "boldieju" O su kriaušėmis nepavyko, tik nežinau kam? Man ar joms?:)
    Tai jau taip, laiko nedaug...bet gal dar spėsite kokį išlošti konkursą? Tikėkimės, nes Tavieji reportažai apie gyvenimą B žavi...be to jau griežtai susiplanavome po naujųjų būtinai aplankyti ir miestą ir šalį. Tu mane ir "prispardei" galutinai apsispręsti, kad draugus privalau sutrukdyti ramiai gyventi, tegul apgaubia šiluma meile ir dėmesiu:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kam nepasisekė? Tai, aišku, kad kriaušėms ;) - tik nežinau kodėl.

      Konkursuose mes kažkaip nelošiam, prisipažinsiu. O patyrimų ir atradimų tiek susikaupę, kad dar bus gerą pusmetį apie ką rašyti - įkelsiu artimiausiu metu porą pasakojimų apie krevečių žvejybą ir midijų gliaudymą palei Šiaurės jūrą - gal bus naudingą ponaujametinei kelionei. Ir dar parinksiu kokių įdomybė - especially for you, Odeta :)

      Panaikinti
  5. Ką tik pargrįžau iš Lietuvos ir kaip tik knygyne ieškojau knygų nusipirkti, Už akių užkliuvo Lietovus virėja, tai dabar supratau apie ką mes čia :D
    O kriaušės man tinka visais pavidalais, o jau vyne - kas be ko :)
    Matai, kai namai matosi ne už kalnų, tai atsiranda sentimentai. Kai čia atvykai, svajojai apie Lietuvą, o dabar sugrįžus į Lietuvą, galvosi apie Briuselį ir ko jame dar nepamatei. Kaip aš šiandien savo blog'e parašiau: Ten Būti Čia (neišradau šio pasakymo, bet galutinai jį supratau). Amžinas klausimas, amžina ne ramybė...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Cha cha :) apie tą patį, tiksliau tą pačią.

      Taip, Tu labai taikliai pavadinai, Rasa. man atrodo, kad su pažintu miestu yra panašiai, kaip su artimu žmogumi, su kuriuo tenka išsiskirti ar kurio netenki - atėjus progai vis galvoji, ką jis/jie veikia, ką tu galėtum su jais drauge nuveikti.

      O aš pirmųjų metų Briuselyje pradžioje supratau, kad mano namai ten, kur mano mylimas žmogus, su kuriuo namus gali turėti visur - Lietuvoje, Briuselyje, palapinėje, viešbutyje - ten, kur drauge.

      Panaikinti

Rašyti komentarą