Kūčios

Kalėdų skardinėse dėželėse laukia prieskoniniai meduoliai, prėski kūčiukai, brandintas džiovintų vaisių pyragas ir ...viskas. Trumpas mano šventinis meniu, nes lekiu namo, kur viskuo pasirūpina tėvai ir mano bobutė. Net ir galvos dėl Kūčių vakaro nereikia sukti - visuomet daugmaž tie patys patiekalai ir tos pačios jaukios tradicijos - šieno sauja po lino staltiese, Dievo pyragas, vaškinė žvakė, bendra malda ir lėkštė netikėtam svečiui, tolimai išvykusiam artimam žmogui, vėlėms. Visuomet metų spėjimas iš ištraukto šiaudo, atmintini prisiminimai apie anksčiau, drauge, vaikystėje, seniai seniai valgytas Kūčias. Apie tuos, su kuriais sėdėta prie stalo ir kurių trūksta. Ir būna labai jauku ir nebijau, kad naktį keletą kūčiukų į kišenę įsimes besišypsanti dieduko Antano ar proprodieduko Simono vėlė. Juk jie man savi. Ypač tą naktį.

O ir ant stalo mūsų namuose kiekvienais metais dedamos keptos ir sūdytos žuvys, patiekalai su ir iš džiovintų baravykų, sūdyti ir arba marinuoti grybai, burokėlių mišrainė, juoda duona, kūčiukai, obuoliai, spanguolių kisielius, riešutai ir šutinti kviečiai su medaus sirupu. Štai taip paprastai, po dienos sauso pasninko, sužibus pirmai žvaigždei, sėdam prie šeimyninio stalo. Laužiam Dievulio pyragą ir linkim vienas kitam iš visos širdies.

Jums irgi linkiu svarbiausių, mano manymu dalykų - duonos ir druskos, darnos ir ramybės šeimoje bei širdyje, atviros draugystės ir pilnų saujų nuoširdaus juoko. Tegu viskas, kas Dievulio Jums suplanuota, būna lengva ir atneša naujų patirčių bei supratimų.

Rūta