Trapusis mozūras su slyvų marmeladu ir šviežiomis vyšniomis



Šį mozūrą kepiau paskutinei moteriškai arbatėlei Briuselyje. Su daug meilės ir išankstinio ilgesio, kurį šiandien dar sunkiai sekasi suvokti ir aprašyti. Kažkaip tai keista, kai tenka pačiai palikti per tris metus užgyventą tokią puikią kompaniją. Drauge ne tik vartėmės pirtyse, lepinomės restoranuose ar šmirinėjom po butikus ir išparduotuves, bet ir klaidžiojom painiose Ixelle'io gatvelėse ieškodamos kažkur pastatyto automobilio, krimtom fotografijos mokslus, rizikavom naujose kirpyklose ir viena kitą stengėmės paguosti ištikus buitinėms nelaimėms ar ilgesiams. Mielosios draugės, ačiū už puikius susitikimus mūsų mylimame Briuselyje.


Originalus receptas

1,5 litro miltų,
300 g sviesto,
400 g cukraus,
6 kiaušiniai,
truputis grietinėlės,
2 stiklinės slyvų marmelado,
1/4 stiklinės migdolų,
1 trynys.

1,5 litro miltų sumaišyti su 300 g nesūraus sviesto, 200 g cukraus, šešiais kiaušiniais ir tokiu kiekiu grietinėlės, kad tešla būtų tiršta. Išminkyti ant lentos, ištempti ant skardos ir patepti slyvų marmeladu su cukrumi ir cinamonu. Likusią tešlą supjaustyti ilgomis juostomis, padaryti įstrižas groteles ir kraštelius, patepti išplaktu tryniu, pabarstyti smulkiai supjaustytais migdolais ir cukrumi, kepti krostyje.

Vietoje uogienės galima naudoti vyšnias be kauliukų arba slyvas, pabarstyti cukrumi ir iškepti.


Patirtis ir patarimai

Šį mozūrą kepiau iš 1/3 produktų normos ir neturėjau tąkart migdolų. Gerai ir buvo ir be jų, bet su jais būtų buvę dar geriau, mat kauliniai vaisiai ir migdolai tarspusavyje baisiai vykusiai dera.


Tą kartą man prireikė:

0,7 litro miltų (kalta, kad nepasvėriau),
100 g kambario temperatūros sviesto,
100 g smulkaus cukraus,
2 vidutinių (M) paplaktų kiaušinių,
2 š. riebios grietinėlės,
200-300 g džiovintų slyvų tyrės,
1 trynio pyrago paviršiui patepti.

Su tešla šį kartą kiek pavargau, nes iš Zawadzkos nurodyto kiekio mano virtuvinis kombainas išsuko gana minkštą tešlą. Žinoma, stengiausi dėti kuo mažiau miltų, kad tešla liktų kuo trapesnė, todėl nusprendžiau ją pominkštę įkišti į šaldytuvą. Šis triukas tąkart nepasteisino, nes tešla vis tiek lipo prie  rankų, kočėlo ir kočiojimo lentos. Teko viską nugrandyti ir perminkyti su daugiau miltų.


Iškočiotą tešlą įklojau į kepimo formą, suformavau kraštelius, šakute subadžiau dugną ir 10 minučių pašoviau į 180'C karštumo orkaitę. Ištrauktą pagrindą atvėsinau, sukrėčiau džiovintų slyvų tyrę, sukryžiavau juosteles, jas patepiau tryniu ir dar kartą pašoviau į orkaitę maždaug pusvalandžiui.

Mozūras smagiai pageltonavo, gardžiai kvepėjo ir greitai pranyko nuo stalo. 

Komentarai

  1. Net pavydu pasidar4 tokios kompanijos:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, nepavydėk, esu tikra, kad turi nemažiau gerą ;)

      Panaikinti
  2. Na vat, kaip įdomu. Kai esi ten, nori būti čia ir atvirkščiai.
    O pyragas atrodo baisiai skaniai :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, Rasa, visiškai taip. Kai esi čia, norisi būti ten. Nors šiuo atveju, kažkaip kitaip. Ne tai, kad nori būti ten, bet dar labiau norisi susisukti į savo kailiuką ir prasnausti tą (re)adaptacijos laikotarpį, kuris visai nėra pukuotas ir švelnus :)

      Panaikinti
    2. Vistiek kažkaip pavydžiu to grįžimo į savo tikrus namus ir, rodos, ta (re)adaptacija būtų visai nebaisi, nes esu čia ir kol kas tai negresia ateinančius kokius 20 metų ;)
      Gero (re)įsikūrimo!

      Panaikinti
    3. Ačiū, Rasa. Gal ji mažiau baisi nei atvykus į nepažįstamą šalį, bet vis tiek tokia... nelabai kokia :))) Matyt, kad oras kaltas ;)

      Panaikinti
  3. o taip, pyragas buvo LABAI skanus! ačiū ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ne tik jis :) o ir kas iš to jo skanumo būtų, jei nebūtų buvę su kuom pasidalinti?

      Panaikinti

Rašyti komentarą