2014 m. birželio 15 d., sekmadienis

Špinatai arba balandos, bet iš tikro tai balandos

photo by Rūta St.-K.Senokai berašiau, bet gegužė buvo beprotiška. Po trejų metų (o atrodo, kad po begalybės) pradėjau vaikščioti į darbą. Kasdien. Nuo devynių iki šešių, su pasėdėjimais namuose, kad geriau įsikirsčiau. Bet malonu, nors emocijos retkarčiais ir įsitempia, bet tam ir darbas, kad kasdienybė būtų dinamiškesnė. Gaila, tik kad apleidau bėgimo batelius. Bet tuoj, prisipratinsiu prie naujo ritmo ir vėl imsiu risnoti rytinėmis Neries pakrantėmis ir stebėti ankstyvą vilniečių kasdienybę (ir nebepraleisiu tinklaraštininkų susiėjimų).

photo by Rūta St.-K.

Kad ji (ta kasdienybė) nepabostų, dar visai nesenai pirkome apleistą butą, kurio griovimais užsiimam su draugų pagalba ir svajojame apie smagų gyvenimą Vilniaus senamiestyje. Bet ir be svajonių naujoji vieta mus džiugina savo istorijomis - žydiškos buržua gyvenimo atplaišomis. Nukritę tinko gabalai atvėrė vieną kitą nerealaus mėlynumo lopinėlį ir buvusių žalsvų-rudų-melsvų sienos apdailos fragmentų, atkasėm medines grindis išdailintas imituojamo parketo piešiniais (štai tau XIX a. vilnietiška prabanga!). Tai taip ir tirpsta mūsų vakarai besišnekučiuojant su kaminkrėčiais, grindų ir baldų restauratoriais, šilumos kūrėjais, langų meistrais, durų ekspertais ir architektu. Vienu metu nuostabu, kai sutinki tikrai savo darbu užsidegusius žmones, kurie beveik prašo leisti jiems restauruoti kreivas buto grindis. Kitos pažintys liūdina, kai pamatai susikrimtųsi meistro veidą, kad pateko į veidrodžių karalystę, o ne į standartinį butą su 90' kampais. Tai taip ir gyvenam kurdami naujus namus.

photo by Rūta St.-K.


Svarstau, ką dar norėčiau paminėt iš savo naujo miestietiško gyvenimo? Tikriausiai, kad tris aplankytus restoranus. Buvo bistro Dublis 1 - mmmm, gerai, lengvai, artimai (nors žinojau, kiek Deividui metų, negalėjau patikėti savo akimis, koks jis dar toks jaunas). Buvo Druskos namai su darbine vakariene, kuri užglaistė visas pasišiaušusias smulkmenas (jei tokių buvo) ir leido man mintyse pasidžiaugti, kad La Boheme mus apgavo (praėjus keletui dienų po rezervacijos ėmė apgailestauti, kad buvo pražiūrėta ankstesnė rezervacija toje pačioje salytėje - kažkaip sunkiai įtikina, bet jiems irgi reikia uždirbti). Šįkart tikrai galima drąsiai sakyti, kad nėra to blogo, kas neišeina į gerą (maistą ir aptarnavimą).

Ir dar buvo pora sunkių restoraninių patyrimų. Stagnacinė Neringos virtuvė su milžiniškomis porcijomis desertų ir senomis krevetėmis (kam vaikytis senų krevečių, jei galima rasti kažką šviežio ir vietinio?) ir visu kitu labai neišradingu. Ir labai nuvylė Soul&Pepper. Jau ir anksčiau teko ragauti levendų muilą primenančios panna cotta, bet penktadienį susimovė aptarnaujantis personalas. Trečiam iš mūsų vakarieniaujančios kompanijos savo užsakyto patiekalo teko laukti 20 minučių ilgiau nei buvo atnešti du pirmieji. Gal tokia situacija ir būtų pakenčiama, jei apie svarbesnę banketo kompaniją padavėja būtų įspėjusi iš anksto, o ne senkant mūsų kantrybei. Juo labiau, kad paklausė, ar visus patiekalus nešti kartu. Apmaudu, mat belaukiant to našlaičio patiekalo atšalo ir mano žuvis (kuri gal ir būtų buvusi visai nebloga). Trumpiau tariant, kaskart vis prastesnis įspūdis. Gaila.

Už tai nuotaiką pataisė puikus Sarkozy obuolių pyragas ir brut sidras, per kurį prasiurbčiojom ir visus olandų įvarčius. Gerai, kad galima kartoti. Futbolo rungtynių įrašus ir sidrą.

photo by Rūta St.-K.

O pabaigai pasigirsiu, kad savaitgalį ištaikėm trumpą psichikos ir kūno atstatomajį pusdienį kaime. Buvo šilta, žalia, tylu ir daug baltų bijūnų, kurie šalia šulinio auga jau kokių trisdešimt metų. Kiekvieną vasarą vis sunkiau nulaikydami purias, it sniego kamuoliai, galvas. Ir beprotiškai kvepia. Ypač stojus rasotam vakarui, kai drauge su naktiniais paukščiais pro pravirą langą jų aromatas suplūsta į kambarį. Nė kiek nesidrovėdamas prasibrauna pro užuolaidų tinklelį ir beveik apčiuopiama drėgme nugula senus baldus, namie austus jų užtiesalus, lempos gaubtą ir pataluose pasislėpusį mano veidą. Nežinau, galbūt dėl to svaigulio ir sapnavau spalvotus spanus, pilnus lėtos nostalgijos ir liumjeriškų vaizdinių. Tokia ta kaimo naktis birželį. Svaigulinga.

photo by Rūta St.-K.

Ir receptas šiandien iš kaimo - balandos pagal miestietę Zawadzką.


Originalus receptas

800 g špinatų,
½ šaukšto miltų,
1 šaukštas sviesto,
1 šaukštas sultinio arba pieno,
1 šaukštelis cukraus.

Špinatus perrinkti, nuplauti, kad nebūtų smėlio, ir nusunkti. Sudėti į verdantį pasūdytą vandenį, kai keletą kartų užkunkuliuos ir žalumynai bus minkšti, išgriebti į šaltą vandenį, nuplauti, išspausti ir pertrinti per sietą. Ištirpinti šaukštą sviesto, sumaišyti su tiek pat miltų, atskiesti sultiniu arba grietinėle ir užvirinti. Sudėti špinatus, išmaišyti, pasūdyti, įberti šaukštelį cukraus, gerai pakaitinti, bet neužvirinti, nes pajuoduos; patiekti su skrebučiais, pakepintais svieste, vandenyje virtais kiaušiniais be lukšto, kapotais kiaušiniais, omletu arba keptomis veršienos kepenėlėmis.

Taip pat gaminamos jaunts dilgėlės, salotos, jaunų ridikėlių lapai, tik vietoj pieno pilama sultinio.


Patirtis ir patarimai

Aš ruošiau užkandį dviems, kuriam pakako geros saujos jaunų balandų. Jas gerai nuploviau, nors ir po naktinio lietaus jos buvo pakankamai švarios. Nuskabiau lapelius. Juos labai trumpai apviriau sūdytame vandenyje ir atšaldžiau lediniame. Lapelių netryniau, palikau cielus.

photo by Rūta St.-K.

Padažui sunaudojau dar keletą šaukštų ingridientų:

1 šaukštą (apie 10 g) sviesto,
1 a. šaukštelį kvietinių miltų,
80-100 ml grietinėlės,
šiek tiek citrinų sulčių,
druskos ir juodųjų pipirų. 

Didelės riekės juodos duonos patiekimui.

photo by Rūta St.-K.

Pirmiausia keptuvėje išlydžiau sviestą ir jame pakepinau miltus. Į šiuos įpyliau grietinėlės ir sukrėčiau apvirtas balandas. Porą minučių pakaitinau ant lėtos ugnies, įspaudžiau citrinos, pasūdžiau ir įbėriau šiek tiek pipirų.

photos by Rūta St.-K.

Tuo pačiu kitoje keptuvėje su alyvų aliejumi pakepinau dvi juodos duonos riekeles ant kurių uždėjau po kupiną šaukštą balandų ir po skystai virtą kiaušinį. Baisiai skanu buvo, nors ir negalėčiau tiksliai apibūdinti balandų skonio. Bet jis malonus, švelnesnis nei špinatų ir tuo pačiu turintis kažkokią savitą natą. Gaila tik, kad neturėjom sauso baltojo (netvarka) - su juo būtų tobulai derėję. Rekomenduoju!


14 komentarų:

  1. Dėl La Boheme, tai mūsų potyris toks pat- buvo pametę 2-3 mūsų rezervacijas. Kreipiaus tada į vadovą, panašu, kad jie dėl to galvos nesuka :( Sakyčiau, čia jau jų vizitinė kortelė...
    O receptas tikrai paprastas, neįprastas ir įdomus! Nuotraukos skoniu įtikino. Smalsu ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Išbandyk, Vilma - manau, kad tikrai patiks. Ypač jei špinatai ir kitokie lapai patinka ;)

      Et, bala nematė tos Bohemos - svarbu, kad yra už ją geresnių :)

      Panaikinti
  2. Ko jau ko, bet dar balandų šiame gyvenime nesu ragavusi:) Restoranai, tai Soul&peper labai deklaruoja apie patiekalų kokybę ir skonį, kad investavo ne į interjerą, bet į virėją. Kai mes jame vakarieniavome buvo skanu, bet kad kažkas būtų VAU, nepastebėjome, kuo mane atvirkščiai, labai maloniai nustebino Druskos namai, man ten viskas buvo ant tiek super, kad trūksta žodžių aprašyti: ir maistas, nors paprastas, bet paruoštas idealiai, aptarnavimas irgi teisingas, be jokių ojojoj, bet toks kokio ir reikia:) La Boheme nebeiname jau 2 metus, po paskutinio nusivylimo. O dar buvome Blusynėje. Skanu, bet jau baigia visiškai supaprastėti...tipo virtuvės šefas nusprendė nebegaminti iš žuvies, tai nesvarbu, kad yra meniu, bet nebus...o ir krevetes paelijoje sudėjo šaldytas peršaldytas. Visa kita buvo smagu:)
    Būsto įrengimas labai stipriai koreguoja laisvalaikį, pradžioje ir man buvo euforija, kuri sklandžiai perėjo į "kada gi pagaliau viskas baigsis ir galėsime gyventi kaip žmonės":)))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, Tu kaip visada su labia teisingais komentarais. Aš, manau, kad į Bohemą greitai neisiu, kaip deja ir į Soul&Pepper. teisingai Tu sakai, ten tvarkingai paruoštas maistas, bet "wau" faktoriaus nėra.

      Tai bus proga beravinti savo pievutę pasirauti ir balandų ;) prie žuvies turėtų labai gerai sueiti (kai nebebus šparagų) ;)

      Neliūdink. Dar tik pradžia - tai dar euforija ;)))))

      Panaikinti
  3. Kažkada seniai-seniai viriau balandų trintą sriubą. Važiavau dviračiu bent dešimt kilometrų už Šiaulių didmiesčio, kad pasirinkti neužsiteršusių balandų. Viską kruopščiai pagal receptą viriau ir tryniau. Kai jau prieš mane buvo bliūdas žalios balandom atsiduodančios masės vosvos prisiverčiau paragauti nuo šaukšto galiuko. Gastronominis bandymas pralaimėjo vaikystės traumai. Sriubos ir kvapas ir skonis buvo neravėtų burokų laukų...

    Namų kūrimas ypatingas dalykas. Dabar ir euforijos ir kada-pagaliau-visa-tai-baigsis etapus prisimename, kaip išskirtinai šviesų laiką.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip tikrai, kad tas laikas išskirtinių emocijų nestokoja.

      Nu jo, istorija apie sriubą nelabai įkvepianti, bet vis tiek bandysiu, nes šitas užkandis tiek man, tiek mano gyvenimo draugui (che che) labai patiko.

      Panaikinti
    2. Istorija tiek neįkvepianti, kiek ilgos būdavo tos burokų vagos. Užtat kauptukų nesugadintiems žmonėms gali nutikti daug įvairesnių skonių :). Man ir burokėlių lapeliai ilgą laiką nebuvo valgomas dalykas dėl tų piktų asociacijų ;).

      Panaikinti
    3. na, mane tie burokėliai ir piktžolės persekiodavo šiek tiek tik vasaros atostogų metu. Jas leisdavom pas diedukus kaime. Tačiau niekada piktai nekvepėjo nei šienas, nei šviežiai išrautos žolės. Bet, matyt, mano vagos buvo gerokai trumpesnės ;)

      Panaikinti
  4. Uff.. surašiu tokį komentarą, o jis dingo…matomai bus iškeliavęs tų bjaurių sraigių, puolančių mūsų daržą, paštu nežinoma kryptimi :D
    Oi, kaip skanu! Viskas! Net ir tas paslėptas, kultūrinis sluoksnis po tinku! Turėtų būti labai smagu kurti savo naujus namus.
    O taip pat dabar žinosiu, ką dar skanaus galima paruošti iš špinatų. Čia juos pardavinėja diiiideliai maišais, tai aš nesugebu jų sutrintį į smūčius, tad tenka dalį nuolat išmesti… Balandų čia jau neieškosiu, tiek to…
    O tas skanias vietas įtrauksiu į lankytinų vietų sąrašą šiai vasarai. Pasistengsiu aplankyti, nors, kai grįžti į Lietuvą, tai viskas skanu, kvepia ir gražu ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Och, meškinus užpuolė sraigės! Tai gi jos plėšrūnės negailestingos!

      Mh, dar gerai pamenu tuos didelius maišus špinatų. Čia, Lietuvoje, jų pasiilgstų, nes špinai čia parduodmi susvarstyti po 70 gramų :/

      Esu tikra, kad ir su špinatais šis užkandis turi būti visai nieko, o gal net ir labia nieko :) Skanaus į Olandiją!

      Panaikinti
  5. Taip, gyvenimo draugas patvirtina, kad tas zalias tirstas marmaliukas labai gerai

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. che che, kad marmaliukas, tai jau ir pliusiukas ;)

      Panaikinti
  6. Na, supratau jau iš anksčiau, kad labai įdomius namus sau kuriate. Nemenkas iššūkis. :) Mes irgi pamažu, pamažu, artėjame prie finišo. Gal jau rudeniui įpusėjus pavyks baigti, gal link žiemos, priklausys, kaip pavyks sutarti su itin tingiais ir lėtais Liukso biurokratais, kruies kartais taip norisi gerai supurtyti. :)

    Galvoju, gal reiktų išbandyt receptą, nors nesu tikra, kad maniškis įvertins. Jo gurmaniškas skonis dar nėra išugdytas priešingai nei taviškio. :)

    Kai rugpjūtį atostogausiu LT ir užsuksiu Vilniun, pabandysiu pasimėgauti tavo pagirtomis vietomis ir vengti tų suprastėjusių. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O Tu nesakyk, ką valgo :)

      Ir aišku būtų baisiai įdomu paskaityti apie namo statybas Liukse :)

      Panaikinti