Pieninis, arba migdolų, kisielius su slyvų kompotu


Ši vasara tikrai nešykštėjo karščio. Ypač jo netruko mano į pietus atsigręžusiame kabinete. Net langus apsiklijavau baltu popieriumi - geriau šiek tiek prietemos ir kokiu laipsniu žemesnė temperatūra. Mažai tai padėjo - jei atvirai. Nuo karščio išgaravo darbingos mintys ir galiausiai po vidurdienio išsikraustydavau į kolegių kabinetą šiaurinėje pusėje. Išgyvenau, bet nuo karščio nubyrėjo užaugti nespėję obuoliai ir keletas nuo pavasario šalnų išsisukusių slyvų. Keistai jos vasaros naktimis tuksėjo krisdamos į sausą žolę. Net netuksėjo, o beveik be garso įsmukdavo į čežančius kupstelius. Keistai susiklostė ir mano bobutės vištos likimas. 


Ne, nuo karščio ji tikrai nenukvako, bet iki vidurvasario jos drauges vieną po kitos išnešiojo lapės ir išgaudė varnos, mokiusios savo vaikus išgyvenimo paslapčių. O gaidys, taip tragiškai netekęs savo haremo, nugaišo iš širdgėlos. Liko viena raudona vištelė. Rytais ji sudeda kiaušinį ir atpėdina į kiemą. Ir jau tada iki pat vakaro tepsena paskui bobutę ar kitą jai patikusį žmogų, krapštosi greta, lesinėja. Mano mama juokauja, kad Višta tapo katinu, o mes laukiame kada ji pradės miauksėti. Būtų juokinga. Gal Višta net į kokią rekordų ar keistenybių knygą patenktų. Miauksianti višta.


Vieną tokią karštą vasaros dieną, kai višta vis dar nemiauksėjo, mes sėdojom žaliuose akacijų šešėliuose ir smalyžavome šaltą Zawadzkos skanėstą - migdolų kisielių su cinamoninių slyvų kompotu. Gal prie migdolų geriau būtų tikęs kompotos ne su cinamonu, o su šakele kadagio, bet derinukas vis tiek buvo gana vykęs.

Originalūs receptai

Slyvų kompotas

400-600 g slyvų,
200-300 g cukraus,
5-6 gvazdikėliai,
truputis cinamono.

Užvirinti vandenį, sudėti slyvas, kai sutrūkinės, nukošti per kiaurasamtį, nuplauti, sudėti į salotinę ir užpilti tirštu cukraus, gvazdikėlių ir cinamono sirupu.


Pieninis, arba migdolų, kisielius

30 karčiųjų migdolų,
6 stiklinės grieitinėlės,
3/4 stiklinės cukraus,
1 stiklinė bulvių krakmolo.

Nuplikyti trisdešimt karčiųjų migdolų, sukrūsti, užpilti šešiomis stiklinėmis saldžios grietinėlės, uždengti, kad pritrauktų, paskui perkošti per audeklą, gerai išspausti, pasaldinti ir užvirinti. Tolimesnė darbų eiga, kaip verdant visus kisielius.

Kisielių galima virti iš migdolų pieno arba saldžiųjų migdolų išspaudų. Prei visų kisielių patiekiama grietinėlės, migdolų pieno arba aguonpienio.


Patirtis ir patarimai

Iškart galiu pasakyti, kad migdolų kisielius tikrai skoniu nusileidžia migdolų blanc-manger, bet jei pavyzdžiui, esate vegetaras ar dėl kitokių priežasčių nevalgote gyvulinių produktų (kaip pvz., želatina), tuomet kisielius - visai padori alternatyva. Priminsiu dar, kad Zawadzkos aprašyti kisieliai - nėra mums dabar įprasti geriami. Tai tiršti, šaukštu kabinami ir želė primenantys desertai. 

Taip pat ir kompotai. Tai ne skystas vaisinis vandenėlis, o tirštu ir kvapniu sirupu užpilti vaisiai. Tai štai.


Kisieliaus gamyba kaip ir niekuo nesiskiria nuo paprasčiausio geriamo kisieliaus gamybos, tik krakmolo reikia dėti kur kas daugiau. Trijų ketvirčių tikrai nereikia berti, nes tuomet kisielius bus vargiai pjaustomas peiliu. Litrui migdolų pieno pakako 3 kupinų šaukštų krakmolo. 


Taigi, dideliam dubeniui kisieliaus man prireikė:

2 saujų migdolų,
10-12 karčiųjų migdolų,
1 litro grietinėlės (verdančio vandens - jei norit elengvesnio skanėsto),
3/4 stiklinės cukraus,
3 šaukštų bulvių krakmolo.


Pirmiausią - išspaudžiau migdolų pieną (šiek tiek jo nupyliau į puodelį su krakmolu), tuomet jį pasaldinau cukrumi ir užvirinau. Kai pienas užvirė, puodą nukėliau nuo kaitros ir maišydama po truputį supyliau pusėje migdolų pieno išmaišytą krakmolą. Pamaišiau kol kisielius sutirštėjo ir tuomet sukrėčiau jį keramikinį dubenį - perlietą vandeniu ir pabarstytą cukrumi - ir palikau vėsti bei stingti.


Kompoto gamybą dar paprastesnė - tereikėjo nuplikyti slyvas ir išsivirti cukraus sirupą. Sirupą pagardinau tikru tikriausiu cinamonu iš salos Indijos vandenyje ir gvazdikėliais. Užpiltas slyvas palikau bent 2-3 valandoms, kad subręstu ir įgautų šilto cinamono skonio (vėliau sirupą sunaudojau gamindama naminį limonadą - per naktį mirkęs cinamonas suteikė smagią aštrumo gaidelę).


Na, o atėjus laimės valandai - maišėm kisielių su kompotu ir mėgavomės vasara. Geriau nei ledai. Išraiškingas migdolų kvapas ir rūgštokos slyvos su aitria cinamonine gaidele.



 

P.S. Tai paskutinis iš Zawadzkos aprašytų kisielių.

Komentarai

Rašyti komentarą