Apkepti agrastai

© Ruta St.K.
Norėjau rašyti, kad visada abejoju, kaip reikia teisingai kirčiuoti agrastus, bet tuomet nuėjus iki virtuvės pasiimti "Lietuvos virėjos" nutariau pirmiau pasidžiaugti šiandien prasidėjusiu šildymo sezonu. Valio, pagaliau, nes paskutinius vakarus praleidau ant savo pilkos vilnonės sofos susisukusi į vilnonį maždaug 35 metų senumo apklotą ir apsimovusi dvejas vilnones kojines. Nelabai norėjosi kur nosį po savaitgalinių darbų bekišti, bet sekmadienį pavyko pagaliau pažiūrėti "Lošėją", kuris mano visiškai subjektyvia nuomone, europietiško kino kontekste atrodo tikrai neblogai. O namuose vakarais skamba Badalamenčio muzika ir paslaptis bando įminti agentas Kuperis ("Diane..."). Jau kokį trečią ar ketvirtą kartą. Ir atrodo, kad jis tampa tradiciniu mūsų rudens draugu.

Po truputį įsirenginėjam naujus namus, o senuosius pradedam pardavinėti. Tai toks poslinkis pirmyn.


Originalus receptas

Perrinktus neprinokusius agrastus emaliuotame inde susloksniuoti su vyšnių lapais, užpilti spiritu, užlipinti tešla arba sandariai uždengti ir kelioms valandoms pastatyti į karštą krosnį, kurioje buvo kepta duona. Paskui spiritą nupilti, o uogas perlieti šaltu vandeniu. Tolesnė darbų eiga - kaip ankstesniuose aprašymuose.


Patirtis ir patarimai

Šiuos agrastus ruošiau vasarą, gavusi iš anytos kibirėlį tamsiai raudonų uogų. Dalį jų, žinoma, sulesėm žalių. Sulesiau, derėtų pataisyti. Man visuomet agrastai buvo beveik egzotiškos uogos, kurios neuždera, o jei uždera, tai apsitraukia rudais kailinukais ir tegalima iš jų išsiurbti grūdėtą minkštimą. Todėl mamos pasakojimai apie agrastų uogienes atrodė kaip iš senos senovės, kaip ir smetoniniai litai, už kurių vieną buvo galima nusipirkti visą gabalą medžiagos suknelei. Taip pasakojo mano bobutė. Na, gal ne už litą, gal už penkis, bet viena aišku - už nepadoriai mažai.

© Ruta St.K.

Tuos, kurie liko gerokai pasimėgavus uogomis (apie 1½ litro), moliniame emaliuotame inde susluoksniavau su vyšnių lapais, užpyliau stikline spirito (kad daugiau mažiau apsemtų), sandariai apsukau aliuminio folija ir pastačiau porai valandų į maždaug 180'C karštumo orkaitę. Eidama miegoti orkaitę išjungiau ir palikau agrastus lėtai per naktį vėsti orkaitėje.

Kitą dieną nupyliau nuo agrastų sulčių įraudusį spiritą, agrastus perliejau šaltu vandeniu.


Iš maždaug 500 g cukraus ir 1 stiklinės vandens išviriau sirupą. Į jį subėriau apkeptus agrastus ir pavirinau maždaug 10 minučių.


Dar karštus sukrėčiau į nedidelius verdančiu vandeniu perplautus stiklainėlius, uždariau ir palikau atvėsti. Ši XIX a. agrastienė sodraus skonio ir spalvos. Uogos nesukritusios, gana standžios. Ar jaučiasi alkoholis? Nesu tikra, greičiausiai, kad jis suteikia agrastienei papildmo sodrumo ir gilumo.

© Ruta St.K.

Ką turiu pastebėti, visas agrastų uogienes Zawadzka siūlomo virti su vyšnių lapais. Ar Jūs taip jas verdate? Man buvo naujiena.

© Ruta St.K.

Na, o sirupas kuo puikiausiai tiko naminiam limonadui. Pastiprintam tokiam, šypt.

© Ruta St.K.

Komentarai

  1. Labai skaniai skamba ir atrodo, įdomus receptas! Šios egzotiškos uogos pastarosiomis vasaromis parduodamos už egzotišką kainą, litras už 10 lt. Maniau, agrastai seniai pamiršta ir niekam neįdomi uoga, tačiau matyt atgimė iš naujo :) Receptą '"pininu" :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. oho! Rimtai? Matyt, kad agrastai tapo visai nepopuliarūs - tikriausiai todėl ir brangūs. Gi dabar visi augina avietes, šilauoges, braškes.

      Panaikinti
  2. Atsakymai
    1. Ernesta, bus proga išbandyti - jei tik gausit agrastų - Aušra rašo, kad jie baisiai brangūs pasidarė.

      Panaikinti

Rašyti komentarą