2014 m. gruodžio 31 d., trečiadienis

Pynės ir vyniotiniai su aguonomis, pyragėliai su kmynais, pyragėliai su razinomis, pynės ir kita

Paprasčiau tariant, beveik elementarus mielinės tešlos receptas. Šiek tiek pagerintas, kad sudėtingiau būtų ir duagiau indų reikėtų suplauti belaukiant kol tešla pakils. Keturis kartus išbandytas per šias šventes ir sakyčiau, kad kaskart vis geresnis ir geresnis.


Originalus receptas

1,5 stiklinės vasarošilčio pieno, truputį druskos, puoduką mielių (130 g) gerai išplakti su miltais, kad būtų skystoka be gumuliukų tešla. Kai jos viršus sutrūkinės, įpilti iki baltumo su trimis stiklinėmis smulkaus cukraus išsuktų trynių, išplakti, nuolat plakant sudėti išplaktus baltymus, po truputį įberti tiek miltų, kad perpjovus tešlą peiliu ant jo neliktų žymės. Įpilti dvi stiklines lydyto sviesto, citrinų žievelių ir minkyti tol, kol tešla pat atlips nuo rankų ir geldos. Šitaip paruoštą tešlą palikti, kad pakiltų, o kai gelda bus pilna, išvolioti ant lentos volelius, kurie per vidurį būtų storesni nei galuose, ir supinti kaip kasą. Sudėti ant skardų, patepti sviestu ir pabarstyti miltais, kai pakils, patepti plaktais kiaušiniais, pabarstyti cukrumi ir cinamonu, sumaišytu su smulkiomis razinomis ir išilgai supjaustytais migdolais ir tris ketvirčius valandos kepti krosnyje.

Vyniotiniai su aguonomis kepami iš tokios pat tešlos, tik reikia iškočioti didžiulį apvalų blyną, ant jo užberti verdančiu vandeniu nuplikytų ištrintų ir su medumi bei cukrumi sumaišytų aguonų, karčiųjų migdolų, blyną standžiai susukti, pakildinti, pakildinti, patepti kiaušiniu ir tris ketvirčius valandos kepti krosnyje.

Kmyniniai pyragėliai taip pat kepi iš tokios pačios tešlos; kai tešla pakyla, reikia daryti mažas bandeles, dėti jas ant skardos, per vidurį padaryti duobutę, įberti žiupsnelį kmynų, ant jų uždėti pusę šaukštelio šviesžio sviesto, patepti kiaušiniu ir pusvalandį kepti krosnyje.

Pyragėliai su razinomis irgi gaminami iš tos pačios tešlos. Ant lentos iškočioti plokščią blyną, patepti lydytu sviestu ir gausiai pabarstyti smulkiomis razinomis, sumaišytomis su cukrumi ir cinamonu. Standžiai susukti, supjaustyti dviejų trijų pirštų ilgio gabaliukais, sudėti ant skardos galais į viršų, šonus patepti kiaušiniu, pabarstyti cukrumi ir cinamonu ir pusvalandį kepti krosnyje.

Iš šios tešlos kepami įvairiai išlankstyti džiūvėsėliai ir maži riestainiukai, pabarstyti kapotais migdolais ir cukrumi. Jie taip pat yra puikūs. Keletą rūšių šių kepinių galima pasigaminti be didelių pastangų.

2014 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

Konservuoti baravykai, prisiminimai ir rudeninis Kaunas

Kažkurį savaitgalį lankiausi Kaune. Net pačiai nuskambėjo šitai juokingai. Ne tai, kad lankiausi Kaune, bet kad nė pati nebežinau, kada tai buvo. Iki savaitės Paryžiuje. Dar tada, kai nesnigo, smagiai aukštakulniais bateliais taukšėjau plikaus šaligatviais (o po to savaitę kariavau su sloga) ir mintyse dainavau iš gerumo savame mieste.


Nukeliavau į Kauną su savo kolegėmis į "Laiko drubulės" atidarymą, po to smagiai užsisėdėjom "Kultūroje", kuri nuo mano vaikystės beveik niekuom nepasikeitė. Gal tik kitokios afišos iškabintos ant sienų ir žmonių veidai jau kiti, bet tokie pat gyvi ir jausmingi. Na, ir aš šiek tiek pasikeičiau. Kai apžiūrėjusios naują parodą Paveikslų galerijos kavinėje (taip tada mes tą kavinę vadinom) lankydavomės su mama, buvau dvikasė rudaakė liesomis kojomis su išsišovusiais keliais ir čia tikriausiai gerdavau arbatą arba vandeniu skiestą pienišką kokteilį. O vat tą penktadienį su kolege gurkšnojom sidrą ir ragavom "Kultūros" naminių bulvių traškučių. Dėl jų ir atmosferos grįžčiau į "Kultūrą" dar kartą.