Konservuoti baravykai, prisiminimai ir rudeninis Kaunas

Kažkurį savaitgalį lankiausi Kaune. Net pačiai nuskambėjo šitai juokingai. Ne tai, kad lankiausi Kaune, bet kad nė pati nebežinau, kada tai buvo. Iki savaitės Paryžiuje. Dar tada, kai nesnigo, smagiai aukštakulniais bateliais taukšėjau plikaus šaligatviais (o po to savaitę kariavau su sloga) ir mintyse dainavau iš gerumo savame mieste.

Nukeliavau į Kauną su savo kolegėmis į "Laiko drubulės" atidarymą, po to smagiai užsisėdėjom "Kultūroje", kuri nuo mano vaikystės beveik niekuom nepasikeitė. Gal tik kitokios afišos iškabintos ant sienų ir žmonių veidai jau kiti, bet tokie pat gyvi ir jausmingi. Na, ir aš šiek tiek pasikeičiau. Kai apžiūrėjusios naują parodą Paveikslų galerijos kavinėje (taip tada mes tą kavinę vadinom) lankydavomės su mama, buvau dvikasė rudaakė liesomis kojomis su išsišovusiais keliais ir čia tikriausiai gerdavau arbatą arba vandeniu skiestą pienišką kokteilį. O vat tą penktadienį su kolege gurkšnojom sidrą ir ragavom "Kultūros" naminių bulvių traškučių. Dėl jų ir atmosferos grįžčiau į "Kultūrą" dar kartą.

Po kultūringos pavakarės laukė dar malonesnis vakaras su draugais "Uokse". Pagaliau, nes ten taikiausi įskristi nuo pat sugrįžimo į Lietuvą - ir vis niekaip. Kai aš galiu - tai uoskiečiai kraustosi į naują irštvą, kai jie jau dirba - tai aš niekaip neištaikau. Bet ėmė ir pasisekė, nereikėjo nė specialiai vykti vakarieniauti į Kauną, tiesiog beviešint Kaune tereikėjo prisiminti, kad gi "Uoksas"! Viskas mums ten patiko. O svieste keptas starkis bei mėsinio jaučio kapotinis ypač. Ir vynas patiko. Jau nepamenu, koks, bet patiko. Po puikios vakarienės beliko tik jaukiai dviese patraukti namo pro kažkada žvaigždes sėjusį "Sėjėją".

Šeštadienį, turiu prisipažinti, teko pietauti "Bajorų kieme", tame, kur šalia miesto sienos iškilusiame daugiaaukštyje įsikūręs. Nežinau, gal ir pakenčiami tie pietūs ten buvo. Ragavau naminius koldūnus su žvėriena ir baravykų padažu. Didelius, kaip vaikiškas delnas, du ir tikrai su žvėriena, sausoka tik. Ir baravykų buvo. Tikriausiai todėl besidalindama prisiminimais, panorau pasidalinti ir iš vasaros užsilikusiu baravykų receptu. Suprantu, kad baravykų dabar nė iš po žemių neiškasi, bet gal receptas bus naudingas kitais metais, kai ir vėl užderės baravykų tiltai.


Originalus receptas

Išrinkti jaunus ir sveikus baravykus, nuvalyti kotų galus ir sausai nušluostyti. Troškintuvėje ištirpinti sviesto, pridėti pilną grybų, pusiau ištroškinti, išimti į pudubenį, o į tą patį sviestą pridėti šviežių. Taip troškinti visus grybus. Kai atvės, kepurėlėmis į viršų susluoksniuoti į nedidelius akmeninius arba stiklinius indelius, kiekvieną sluoksnį palaistant lydytu ištirpintu ir atvėsintu sviestu. Ant viršaus užpilti sviesto, po poros valandų aprišti pūsle ir pastatyti rūsyje. Ruošiant maistui, troškinti tame pačiame svieste.

Taip pat konservuojamos ir rudmėsės.


Patirtis ir patarimai

Taip žiemai pasidėjau porą keptuvių jaunų baravykų. Tiesą sakant, net ir tikslų receptą čia sunku parašyti, nes taip ruošti galima tiek baravykėlių, kiek jų turite, o sviesto taip pat reikia tiek, kad jame grybai troškintųsi, o po to jo užtektų grybams užlieti. Aklinai ir gausiai.

Baravykus troškinau maždaug 5 minutes, gal šiek tiek ilgiau.

Baravykus sudėjau į platų stiklainį, užpyliau sviestu ir palikau atvėsti. Atvėsusius užsukau dangteliu su visais gražios vasaros prisiminimais ir pastačiau į šaldytuvą. Toliau nuo akių, kad kaskart pravėrus jo duris nekiltų baisulinga pagunda paragauti. Ir atsiminimus taupau, kad jie šiltai išsiskleistų gerokai įsnigus žiemai.

Papildomai nenaudojau jokių prieskonių, nei druskos. Visko pridėsiu baigdama baravyku ruošti. Tuomet įsuksiu juodųjų pipirų, įbersių čiobrelių lapų, šiek tiek pasūdysiu, įkrėsiu prieš tai pakepintų kapotų svogūnų. Valgysime šiuos baravykus su skrudintos baltos duonos riekelėmis arba virtomis bulvėmis. Parašiau ir burnoje pajutau vasaros skonį. Gal jau laikas išleisti prisiminimus.

P.S. Anksčiau esu baravykus šalčiusi šaldiklyje, tačiau atšildyti jie gerokai paglebo, pavandenijo, bet skonis - nenuvylė. Mano tėvai dalį grybų sūdo, o kitus išverda ir užšaldo. Šitaip daug geriau. O bobutė - nepakartojamai marinuoja ir tada patiekia Kūčių vakarienei. Nes kaip Ši vakarienė be baravykų?