Kiaušinių kotletai ir Europos šlamštas

Besmulkindama kiaušinius kotletams prisiminiau vasaros atostogų pradžią kaime, kai atveždavo mus su broliu mama pas bobutę ir mes apsirengę pirma švaria atostogine eilute lėkdavom į lauko virtuvę pažiūrėti ką tik išsiritusių geltonų ir rudai dryžų viščiukų. Arba jų pažiūrėti mus vesdavosi keliomis dienomis anksčiau atostogauti pradėjusi pusseserė Eglė (visada jai šito pavydėdavau. Ir kad anksčiau pradėdavo atostogauti, ir kad pirma tuos viščiukus pamatydavo). O po to su ja varžydavomės, kuri smulkins viščiukams virtą kiaušinį: tokį geltoną, dar vos vos šiltą ir kvepiantį. Smagu ir taip iki kutulingo kikenimo jauku būdavo stebėti, kaip maži cypciai puldavo lesti nuo pjaustymo lentelės pabertus gelsvus ir baltus trupinėlius. Pasistumdydami, pasicypsėdami, naguotom kojytėm stovėdami ant savo brolio dalies. Toks pūkuotas cypcelynas, į kurį traukte traukdavo įkišti ranką ir saujoje išsitraukti bailiai spurdantį vištos vaiką. Tada jį prisikelti arčiau ir atidžiai apžiūrėti jo apvalią kaip skridinukas akį, lyg minkšti spygliukai pasišiaušusius pūkus, rausvą spygsintį snapelį ir nemaloniai delne krutančias laibas kojytes. Šias ornitologines studijas paprastai nutraukdavo sunerimusi višta, kurios snapo bijome dar nė neįkirsti.

Tai tokios būdavo pavasarių pabaigos - tais laikais, kai pareigos mieste baigdavosi gegužių viduryje, o atostogos tęsdavosi tris mėnesius - pilnos viščiukų, virtų kiaušinių ir žalumos kvapo, žemuoginio nerimo ir kažkokio nepaaiškinamo ilgumo. Ne taip, kaip dabar - šast ir pralekia. 

Pralėkė šių metu pradžia greitai, bet paliko daug gražių ir skanių prisiminimų. Keletas vakarienių "Druskos namuose" ir senam geram "Kitchen", žvarboka ekskursija Pažaislio vienuolyne ir jaukūs mamos gimtadienio pietūs "Monte Pacis". Pasisedėjimai Rygos "Andalūzijas Suns" ir išnaktiniai pokalbiai "Istaboj". Vynas su Peteriu Hallbergu Leipcigo "die naTo", Vilniaus architektūra "Octagone" ir šniceliai Halės bare, kur kažkada valgė Gorbačiovas. Tuomet dar kažkaip į gyvenimą įsiterpė Kino pavasaris, charmante Lola Marsh. Ir tada beprotišku greičiu atskriejo Bolonija su knygom, keistom parodom, aštunkojais ir digestivo privačiose koplyčiose. O tada bam - Velykos. O per Velykas užderėjo daug kiaušinių, kuriuos šiais metais nutariau sunaikinti pagal Zawadzką. Vis kilniau.


Originalus receptas

16-17 kiaušinių,
2,5 šaukšto sviesto,
2-3 šaukštai sutarkuotos bandelės,
1 svogūnas,
3-5 džiūvėsėliai,
druskos ir pipirų.

Padažui:
1 šaukštas sviesto,
1 stiklinė sultinio,
1 stikliukas vyno,
3 gabalėliai cukraus,
1 šaukštas garstyčių.

Kietai išvirti dešimt kiaušinių, nulupti ir smulkiai supjaustyti. Ištirpinti šaukštą sviesto, sudėti kiaušinius, įberti porą šaukštų tarkuotos bandelės, įdėti svieste pakepintų svogūnų, pasūdyti, įberti pipirų, įdėti tris žalius trynius, įmušti tris kiaušinius, gerai išmaišyti ir padaryti kotletus. Ištirpinti šaukštą sviesto, kotletus pavolioti išplaktuose kiaušiniuose, pabarstyti džiūvėsėliais, iškepti ir užpilti padažu: ištirpinti truputį sultinio, įdėti gabaliuką sviesto, išmaišyti, įpilti stikliuką vyno, įberti truputį cukraus, įdėti šaukštą garstyčių padažo ir užvirinti.


Patirtis ir patarimai

Receptas paprastas kaip du kart du, tad aš sau leidau paimprovizuoti žolelėmis per daug nenutoldama nuo originalo. Iš keturių velykinių kiaušinių iškepiau keturis kotletukus, kuriems prireikė:

4 kietai virtų kiaušinių,
kelių šviežių svogūnų laiškų,
kelių petražolių šakelių,
2 šaukštų miltų (nes džiūvėsėlių paprasčiausiai neturėjau),
1 žalio trynio,
drukos,
pipirų.

Dar vieno kiaušinio ir poros šaukštų miltų kotletams apvolioti prieš kepant.

Padažą irgi suimprovizavau iš:

1 kaupino šaukšto sviesto,
1 a.š. garstyčių,
1 šaukšto vyno acto,
1/4 stiklinės sultinio,
druskos ir pipirų.

















Eiga, mano galva, gana paprasta. Nieko per daug ir nekeičiau. Kiaušinius susmulkinau, tad dar patryniau šakute, kad masė būtų vientisesnė, subėriau smulkiai sukapotus prieskonius, įmušiau kiaušiniotrynį, įbėriau miltų ir išmaišiau. 


Suformavau nedidelius kotletukus, apvoliojau plaktame kiaušinyje, po to - miltuose ir kepiau įkaitintame aliejuje. Iškepusius patiekiau su smulkintomis petražolėmis bei šaukštu padažo. Skanūs ir šalti. 

Improvizuokit. Kaip sakiau užsiėmimo Čiop Čiop metu, receptai - jei tai ne žemėlapis į kokį lepų pyragą - tik gairės, viskas priklauso nuo drąsos pasikliauti savo vaizduote.


Komentarai

  1. Nostalgiški nukrypimai į tolimus laikus. Šaunu.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ruta, kaip paprasta! Jega! butinai isbandysiu;

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. jau dbar nujaučiu, kad Tavo bandymuose jie atrodys žavūs.

      Panaikinti
  3. Dar vienas skanus būdas sunaudoti užsilikusius margučius ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Mh, paprasti dalykai kartais visai liuksiški ;)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Kaip visada viliojantis receptas; mūsų šeimai, kiaušinių mėgėjams, tikrai patiktų :) Ir dar: buvau jau labai pasigedusi ir pasiilgusi įrašų šiame tinklaraštyje:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, kad pasigedai, Kristina. Kol Tu ruoši ožkieną, man tenka pribaiginėti margučius :)))

      Panaikinti

Rašyti komentarą