Aviena su grietinės padažu

Dalinuosi jau kiek sentelėjusiu receptu, kurį išbandžiau vasario viduryje, kai visai prieš Vilniaus knygų mugę rengėm vakarienę draugams. Galbūt tai nebuvo pats paprasčiausias darbinis metas, bet draugavimosi ir pasiplepėjimo stoka įkvėpė. Vakarienė irgi buvo tokia, kokią galima greitai ir be didelio vargo paruošti parbėgus iš darbo (na, taip - su išankstiniu pasirengimu): kepti kaštonai ir pagal Gordoną Ramsay marinuoti pievagrybiai (šitie pasiteisino net keliuose baliukuose) užkandžiams, keptas avies kumpis su citrinine perlinių kruopų koše vakarienei, o desertui - kepti razinomis ir riešutais įdaryti obuoliai, tik be romo, kad tiktų mažiausiems valgytojams ir mamoms.

Tai štai toks tas vakarienės meniu, kurio vinis turėjo būti aviena, o tapo kepti obuoliai. Juos, matyt, jau retokai namuose ir bekepam. O jei ir kepam, tai apsimetam, kad čia nelabai jau koks skanėstas, tik toks iš bėdos. Na, bet dar reikia sulaukti rudens, kada bus galima kepti šviežiai pakritusius obuolius, o štai šviežia ėriena ir vaismedžių žiedais jau pats laikas pradėt mėgautis. 

Originalus receptas

1 gabalas kepsninės avienos,

200 g lašinių,

druskos,

1 stiklinė grietinės.

Nuo avienos kuo kruopščiau nupjaustyti taukus, plėves ir gyslas, kad liktų tik gryna mėsa. Gerai išmušti, pasūdyti, prismaigstyti lašinių ir kepti ant iešmo arba krosnyje palaistant grietine. Iškepus patiekti su tuo pačiu padažu, kuriame kepė.

Patirtis ir patarimai

Aš gerokai paimprovizavau pagal šį Zawadzkos receptą. Pirmiausia turėtą avienos kumpį porą dienų pamarinavau su rozmarinais, česnakais ir juodaisiais pipirais. Prieš kepdama apklosčiau citrinos skiltelėmis ir lašinių gabaliukais, suvyniojau į keletą sluoksnių kepimo popieriaus ir pašoviau į maždaug 200'C karštumo orkaitę beveik dviem valandom su puse. 

Tuomet popieriaus voką perkirpau (atsargiai - pradūrus voką - išsiveržia karšti garai!), gerokai praskleidžiau ir dar pusvalandį kepiau patepdama grietine (dabar staiga pagalvojau, o kažin kaip būtų avieną iš anskto pamarinavus su grietine ir prieskoniais?). 

Avytę dailiai suraikėm ir valgėm su perlinių kruopų koše pagardinta smulkiai kapotomis citrinomis, mėtomis, petražolėmis ir juodaisiais pipirais. Buvo gerai. Nestigo nei skonio, nei kalbų.

Net pačiai keista, kiek daug įvyko ir pasikeitė nuo tos vasario mėnesio vakarienės, kurią baigėme prisiklijavę įvairiaspalvius kailinius ūsus. Mūsų kompanijoje atsirado naujas žmogutis, kitas - gerokai ūgtelėjo, už lango - žalsvos Vilniaus kalvos, balkone - susodintos prieskoninės žolės ir drąsiai besistiebiantys geltonų vienadienių lapai. Gegužės 1-oji.