Kartieji migdolai, šviesieji grikiai ir avies plaučiai

Šią savaitę savo atsargas papildžiau 2 naujais radiniais ir 4 gaviniais (čia nuo žodžio „gauti“). Iš Berlyno parsivežiau karčiųjų migdolų ir šviesių grikių kruopų (jei teingai suprantu, tai šviesūs grikiai - termiškai neapdoroti). Vuolia! Vyrą pašiurpinau parodžius perspėjimus ant karčiųjų migdolų maišelio, kad „gali pakenkti sveikatai“ ir „saugoti vaikams nepasiekiamoje vietoje“. Pažadėjau ant stiklainėlio parašyti, kad „pavojinga sveikatai“ (a la biohazard). Kiek spėjau pastebėti, tai kartieji migdolai tokie tamsesnės spalvos, nei saldieji. O dėl skonio ir kvapo bus matyti kai tik ką kepsiu ;)

Šviesios grikių kruopos. O čia tai man buvo atradimas.

Galbūt per mažai iki šiol domėjausi kruopologija, bet tokių dar nebuvau mačiusi. Bet kai pamačiau ekologiškame Berlyno supermarketuke – iškart prisiminiau Zawadzką sakius, kad reikia berti „šviesias grikių kruopas“ (atrodo, kad „Senovinėje košelėje“). Reikės išbandyti. Gal ir skonis skirsis?

Tai tiek apie radinius. O dabar apie gavinius. Taigi, taigi. Mindaugas atvežė avies plaučius, kepenis, inkstus ir širdį. Kol kas jie saugiai tūno šaldiklyje (tikiuosi, kad nuo to nepasikeis jų skoninės savybės), net nežiūrėjau kaip atrodo. Na, bet tuo pačiu žinau, kad savaitgalį gaminsiu du avies plaučiu ir kepenų motiejukus. Vieną tiesiog motiejuką, o kitą – kitokį motiejuką (su grikiais). Kol kas truputį šiurpstu nuo įsivaizduojamo vaizdo, kaip reikės pjaustyti ten tuos plaučius, bet gal nebus viskas labai baisu (o gal tiesiog nusipirkti gumines pirštines?).