Grietininis blanc-manger

Atrodo, kad migdolai apsupti keisčiausiais receptais - oršadai, blanc-manger, mozūrai, mozūrėliai... ir tie keistumynai visu gražumu atsikrausto ant mūsų stalo. Karma? Gal ir karma, gal ir ne, bet vis tiek karštą dieną ant stalo grietininis, o šaldytuve - migdolis blanc-manger. Susigundžiau pabandyti, nes pavadinimas neprišaukė galvoje jokių vaizdinių. O užklaustas apie "blanc-manger" googlas paakino išbandyti šiuos Zawadzkos receptus.

Kas gi tas blanc-manger [bləˈmɒnʒ]? Tai saldus desertas gaminamas iš migdolų, pieno arba grietinėlės, cukraus ir želatinos. Blanc-manger paprastai stingdomas atskiruose dubenėliuose ir patiekiamas šaltas. Blanc-manger panašus į tokius žinomus desertus, kaip Bavariškas kremas, vanilinis pudingas, itališkoji panna cotta ir kt.

Blanc-manger kildinamas iš Viduramžių. Tik tuomet jis buvo gaminamas šiek tiek kitaip - su virtos vištienos krūtinėle, pienu, ryžiais ir saldinamas cukrumi. Nieko sau - desertas su vištiena! Gal ir keistoka, bet Viduramžių Europoje blanc-manger buvo vienas iš tinkamiausių patiekalų ligoniams. Tiesa, Turkijoje šis desertas gaminamas iki šiol ir vadinamas "tavuk göğsü". Gal vyksite į Turkiją? Tuomet būtinai paragaukite šio viduramžiško deserto.  

Originalus receptas

1,5 litro grietinėlės,
400 g smulkaus cukraus,
200 g saldžiųjų ir
30 karčiųjų migdolų,
40 gramų želatinos.

Migdolus smulkiai sugrūsti, įpilti karštos grietinėlės, nuspausti oršadą, pasaldinti ir atskiesti želatina, ištirpinta stiklinėje karšto vandens. Gaminant dviejų spalvų blanc-manger, tyrelę reikia padalinti pusiau, į vieną įpilti baltos želatinos, o kitą - raudonos.


Patirtis ir patarimai

Iš nurodytų produktų tikriausiai išeitų blanc-manger kokiems 10 žmonių. Aš gaminau iš 250 ml grietinėlės ir atitinkamai mažesnio kiekio visų kitų ingridientų. Išėjo dvi sočios porcijos blanc-manger.

Migdolus nuliejau verdančiu vandeniu ir nulupau.

O štai čia tai, kas liko nulupus migdoliukus.

Nuluptus migdolus sutryniau, užpyliau karšta (bet neužvirinta) grietinėle ir išspaudžiau per audeklą. Į gautą skystį įbėriau cukraus ir nuolatos maišydama supyliau ištirpintą želatiną.

Parai pastačiau į šaldytuvą. Valgėm su bruknėm, kurios subtiliai pagyvino saldųjį blanc-mager. Manyčiau, kad turėtų taip pat tikti aviečių, raudonųjų serbentų ir kitos rūgštelėjusios uogienės.

O skonis? Skonis toks iki galo nenusakomas :) Lyg primena maskarponės sūrį, bet sunkiai sugaunamas migdolų prieskonis išmuša skonio receptorius iš vėžių. Pabandykite patys :)