Grietininis blanc-manger

Atrodo, kad migdolai apsupti keisčiausiais receptais - oršadai, blanc-manger, mozūrai, mozūrėliai... ir tie keistumynai visu gražumu atsikrausto ant mūsų stalo. Karma? Gal ir karma, gal ir ne, bet vis tiek karštą dieną ant stalo grietininis, o šaldytuve - migdolis blanc-manger. Susigundžiau pabandyti, nes pavadinimas neprišaukė galvoje jokių vaizdinių. O užklaustas apie "blanc-manger" googlas paakino išbandyti šiuos Zawadzkos receptus.

Kas gi tas blanc-manger [bləˈmɒnʒ]? Tai saldus desertas gaminamas iš migdolų, pieno arba grietinėlės, cukraus ir želatinos. Blanc-manger paprastai stingdomas atskiruose dubenėliuose ir patiekiamas šaltas. Blanc-manger panašus į tokius žinomus desertus, kaip Bavariškas kremas, vanilinis pudingas, itališkoji panna cotta ir kt.

Blanc-manger kildinamas iš Viduramžių. Tik tuomet jis buvo gaminamas šiek tiek kitaip - su virtos vištienos krūtinėle, pienu, ryžiais ir saldinamas cukrumi. Nieko sau - desertas su vištiena! Gal ir keistoka, bet Viduramžių Europoje blanc-manger buvo vienas iš tinkamiausių patiekalų ligoniams. Tiesa, Turkijoje šis desertas gaminamas iki šiol ir vadinamas "tavuk göğsü". Gal vyksite į Turkiją? Tuomet būtinai paragaukite šio viduramžiško deserto.  

Originalus receptas

1,5 litro grietinėlės,
400 g smulkaus cukraus,
200 g saldžiųjų ir
30 karčiųjų migdolų,
40 gramų želatinos.

Migdolus smulkiai sugrūsti, įpilti karštos grietinėlės, nuspausti oršadą, pasaldinti ir atskiesti želatina, ištirpinta stiklinėje karšto vandens. Gaminant dviejų spalvų blanc-manger, tyrelę reikia padalinti pusiau, į vieną įpilti baltos želatinos, o kitą - raudonos.


Patirtis ir patarimai

Iš nurodytų produktų tikriausiai išeitų blanc-manger kokiems 10 žmonių. Aš gaminau iš 250 ml grietinėlės ir atitinkamai mažesnio kiekio visų kitų ingridientų. Išėjo dvi sočios porcijos blanc-manger.

Migdolus nuliejau verdančiu vandeniu ir nulupau.


O štai čia tai, kas liko nulupus migdoliukus.


Nuluptus migdolus sutryniau, užpyliau karšta (bet neužvirinta) grietinėle ir išspaudžiau per audeklą. Į gautą skystį įbėriau cukraus ir nuolatos maišydama supyliau ištirpintą želatiną.


Parai pastačiau į šaldytuvą. Valgėm su bruknėm, kurios subtiliai pagyvino saldųjį blanc-mager. Manyčiau, kad turėtų taip pat tikti aviečių, raudonųjų serbentų ir kitos rūgštelėjusios uogienės.

O skonis? Skonis toks iki galo nenusakomas :) Lyg primena maskarponės sūrį, bet sunkiai sugaunamas migdolų prieskonis išmuša skonio receptorius iš vėžių. Pabandykite patys :)

Komentarai

  1. atrodo super skaniai ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tikriausiai taip turėtų atrodyti dievų maistas - lengvas, nenusakomas, be kaulų :)))))

    AtsakytiPanaikinti
  3. O taip! Vienas iš privalumų, kad be kaulų :)
    Kitas - kas išties - super skanu ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. tikrai skanu, teko raqauti. kažkuo būtų į maskarponės sūrį, bet kitaip, taip kažkaip dar subtiliau. tikrai karališkas desertas. o kurioje vietoj tą vištą dėti - neįsivaizduoju. tada jau būtų desertas su kaulais.

    AtsakytiPanaikinti
  5. o kaip/su kuo sutrinti migdolus? smulkiai sumalti? sukapoti?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Aš pati migdolus sutryniau su kokteilių plaktuvu (įpyliau šiek tiek grietinėlės, kad lengviau būtų trinti). Bet gal iš bėdos galima ir kavamale kokia ar kokiu kitu virtuvės prietaisėliu - kombainu ar tiesiog sugrūsti grūstuve.

    Migdolus reikia sutrinti iki miltų (arba košės, jei trindami pilsit šiek tiek skysčio).

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą