Artišokai




















Originalus receptas

15 artišokų,
1 šaukštas džiūvėsių,
1 šaukštas sviesto,
sultinio troškiniui užpilti (na, tai, kad čia nėra jokio troškinio - tik pats procesas - troškinimas).


Nupjauti aštrius spyglius, išimti vidų ir išmesti. Artišokus išplauti vandenyje su citrina, įdėti į puodą, užpilti verdančiu vandeniu su trupučiu cukraus ir druskos, vos tik išvirusius (virti 30-40 min.) sudėti į pusdubenį ir užpilti chaudeau padažu arba svieste pakepintais džiūvėsėliais.

Dėl įvairovės artišokus galima paruošti įdarytus vištų krūtinėlių, kalakutienos arba vėžių faršu. 


Patirtis ir patarimai

Mėgstu aš improvizuoti, o ir pats gaminimo procesas man įdomesnis nei prisišveitimas. Bet šį kartą tai pasielgiau, kaip gudri višta (kuri įsidilgina uodegą). Paskaičiau Zawadzkos receptą, paimprovizuodama pagaminau, o po to pasiskaičiau kaip tie artišokai gaminami ir valgomi. Na, negaliu sakyti, kad pridariau labai didelių nesąmonių - ant skonio nelabai ir jautėsi, o valgymo ypatumus kažkaip savaime atradom besikamuodami su ta Viduržemio Jeruzalės šiška.

Kaip reikėtų elgtis su artišoku - nuplauti, nupjauti viršūnėles (vieni pataria nupjauti viršutinį trečdalį - kiti palikti nenupjautą apatinį trečdalį), ištraukti spyglius, pamerkti į parūgštintą vandenį (mat jie labai greitai juoduoja) ir iškart į verdantį vandenį. Galima ir kitaip - nupjauti du trečdalius, nulaupyti žvynus, paliktą pagrindą-dubenėlį išvirti.

Savuosius artišokus apipjausčiau, ištraukiau vidurinius lapelius (o po to patyriau, kad tai buvo klaida, nes jie turėjo būti tikras skanėstas - jokių spyglių ten nebuvo, o tik šviesūs minkšti lapeliai) ir viriau kiek daugiau nei 40 minučių, tikriausiai arti valandos. Vandenį pasūdžiau, bėriau cukraus ir dar savo nuožiūra įmečiau porą žirnelių pipiro ir vieną lauro lapelį, įvarvinau kelis lašus acto ir alyvų aliejaus. Artišokus graužėm su Zawadzkos rekomenduotu Chaudeau padažu. Atrodė, kad gal gi koks nesusipratimas - saldus padažas su daržove, bet smaguriaujant net nekilo abejonės Zawadzkos skonių deriniais.

Kiekvienam valgytojui rekomenduočiau paruošti po du artišokus.




















Kadangi turguje artišokų buvom įsigiję bent dviem kartams, tai likusius gaminau, kaip patariama "Lietuvos virėjoje", su vištienos krūtinėlių faršu (virta krūtinėlė, kiaušinis, kmynai, skiltelė česnako, druskos, pipirų, čiobrelio - čia jau mano išmislas). Artišokus pirmiau apviriau, o tuomet dar maždaug dvidešimčiai minučių pašoviau į orkaitę. Skanu. Vienam valgytojui užtenka vieno įdaryto artišoko. Žinoma,  reikia objektyviai įvertinti artišoką ir valgytoją ;) Skanių eksperimentų!


Komentarai

  1. jeruzalės artišokai (jerusalem artichoke) yra topinambai :>

    AtsakytiPanaikinti
  2. Valgiau tik konservuotus ir trintus - ranka nekyla mokėti 5 litų už 1, kurio valgoma gal kokia 1/3 dalis... Bet labai norėčiau išbandyti

    AtsakytiPanaikinti
  3. Gaminau visai neseniai per atostogas Sicilijoje, ten kaip tik jų sezonas. Man pasirodė tai daugiau procesas nei valgymas, verta išbandyti.

    AtsakytiPanaikinti
  4. gerai pasakyta - tai daugiau procesas nei valgymas. todėl nevarkit su bandymu. marinuoti juos reikia, patys skaniausi tada būna bei burnos nepjausto, ir nereikia galvoti ar čia man taip nepavyksta gurmanauti, ar tiesiog geriau tas artišokas būtų puokštėj su bijūnais.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ačiū, Egle, už patikslinimą :)

    Tikra tiesa, kad artišoko valgymas - tai daugiau smagus gurmaniškas cirkas, nei valgymas. Bet tikriausiai ir visas kitas šiandien gurmaniškas (kažkodėl googlas siūlo rašyti "humaniškas" arba "laisvamaniškas") maistas, kažkada žmonių lėkštėj atsiradęs iš bado, valgomas knebinėjant ir besimėgaujant po truputuką - visos kriauklės, sraigės, kaštainiai, giliukai ir panašios gerybės. Bet patyrimas ir kulinarinis nuotykis smagus - vertas laiko ir lėto sotinimosi :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Rūta, taip tiksliai pasakyta, kad pakartočiau kiekvieną žodį kaskart imdamasi ko nors tokio ;)

    AtsakytiPanaikinti
  7. čia turi minty apie gurmanizmą? :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. nu taip taip, apie tą patį gurmanizmą... ;) kai kartais nėra maisto, bet užtat kiek azarto ir smagumo tyrinėjime :D

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą