Žaliasis pistacijų blanc-manger

















Šį žalią blanc-manger ruošiau du kartus. Pirmuoju bandymu skanėstas gavosi beveik baltas, tad antrąjį kartą, sunkdama migdolų pieną, sumintyjau, kad kodėl man į tą balnc-manger neįvarvinus špinatų sulčių. Kaip sumaniau, taip padariau. Skonis nuo to nenukentėjo, o žalumo rezultatą matote patys.

Originalus receptas

200 g saldžiųjų migdolų,
30 g karčiųjų migdolų,
100 g pistacijų,
400 g cukraus,
1,5 litro vandens,
50 g želatinos.


Migdolus išgliaudyti, sutrinti tyrelę, užpilti trimis stiklinėmis verdančio vandens, sumaišyti, išspausti per stiprų audeklą. Sutrinti pistacijas su žievelėmis, užpilti pusanros stiklinės verdančio vandens, pertrinti ir išspausti. Išspaudas užpilti pusantros stiklinės verdančio vandens, pertrinti ir vėl išspausti, supilti į anksčiau išspaustą skystį, įberti cukraus, įpilti stiklinę želatinos, kaip gaminant migdolinį blanc-manger, ir atšaldyti formoje, sluoksniuojant su įvairių spalvų želė.


Patirtis ir patarimai

Kaip jau prasitariau pradžioje, šį kartą šiek tiek sugudravau. Labai jau norėjosi tos žalios spalvos. Todėl prie visų produktų dar prirašyčiau ir saują špinatų lapų. Kuriuos reikėtų sutrinti ir išspausti per audinį jų sultis.

Želatinos rekomenduočiau naudoti pagal gamintojo nurodymus ant pakelio. Pasimatuokite gauto oršado kiekį ir pagal tai apskaičiuokite, kiek reikės želatinos.

Pistacijos suitrina labai greitai (aš jas tryniau su kokteilių plakikliu), kad darbas vyktų sklandžiau - galima įpilti šiek tiek vandens. O kadangi šis riešutas minkštesnis už migdolus, tai smulkiau ir susimala. Tad man šiek tiek tos tyrės ištryško per dvigubą marlės sluoksnį. Galbūt dėl to ir žaliojo balnc-manger skonis vos vos priminė chalvą. Tad patarčiau naudoti  tankesnį koštuvą ar bent trijų sluoksnių marlę žaliai tyrei.



Komentarai

  1. 19 amžiuj lietuviai tokius gamino? Nu geeeras, niekad nebūčiau pagalvojus. Ir kiek laiko seku šį blog'ą vis maloniai nustembu - pasirodo ne tik košė su spirgais ir šaltibarščiai mūsų racione buvo :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Indre, matai, sakyt "mūsų racione" - labai abstraktu, manyčiau, "mūsų dvarininkų-miestelėnų" labiau tiktų :) Įtariu, baudžiauninkai košes, bulves ir dar šį tą paprastesnio ir tevalgė, kas tos pistacijos ir migdolai per dalykas nežinodami :)

    Spalva labai daili, prašyte prašosi paragaut :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Žinoma žinoma, bet kas gi norės su baudžiauninkais save tapatinti? :]] daug smagiau galvoti, kad valė ir šitaip :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Taip taip :) miestiečiai valgė ne tik pistacijas ir migdolus, bet ir ant grotelių keptas austres (!) ir vėžlių sriubą, ir manyčiau daugybę kitų patiekalų, kaip ir jų kolegos vakarų europiečiai :)

    Och... kažkodėl blogspot'as neleidžia prisijungti ir įdėti komentaro... Tad rašau kaip anonimas ;) R.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Koks grožis! Aš irgi skaitydamą Zawatzką buvau lengvai šokiruota, kokius produktus vartojo 19 a. Lietuvoje. Bet užtat jau 20 a. vidurį tokių produktų nė su žiburiu negalima buvo rasti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Pritariu, Rennie. Mane sudomino vienas tuomet naudotas produktas - sago kruopos. Vilniuj kaip didelė optimistė apžiūrėjau visų maximų egzotinius skyrelius, po to - sveikuoliškas parduotuvės - nieko. Net komandiruočių metu nepamiršdavau užbėgti į eko-parduotuves. Nieko. Jokio ženklo, kad tokios kruopos išvis egzistuotų. O dabar turiu vieną viltį - Briuselio Matonge rajonas su afrikietiškom parduotuvėlėm. Vis gi, tos kruopos gaminamos iš sago palmės šerdies, tai man, kaip Europos provincialei, atrodo, kad tos palmės turi augti Afrikoj :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą