Šviežių slyvų desertas




















Belgijoje vaisiai ir uogos prinoksta anksčiau nei Lietuvoje. Anksčiau paragavom šiųmetinių braškių, vyšnių, trešnių ir agrastų. Apsilankius turguje smagu sekti ne tik įprastų, bet ir visokių egzotiškų vaisių sezonus. Jau kuris laikas turguje ir parduotvėse pardavinėja slyvas, bet tik šį savaitgalį jos atkeliavo į mūsų virtuvę. Valgėm - kiek tilpo, o kas netilpo - pavirto kisieliumi, kompotu ir Zawadzkos slyvų desertu.


Originalus receptas

1 kapa slyvų,
1,5 siklinės cukraus,
cinamono,
10 kiaušinių,
1 šaukštas sviesto,
15 karčiųjų migdolų,
6-7 džiūvėsėliai.

Prinokusias slyvas suberti į verdantį vandenį, kai sutrūkinės odelė, nulupti, išimti kauliukus ir pakepinti su cukrumi ir cinamonu. Trynius iki baltumo ištrinti su dviem šaukštais smulkaus cukraus, sumaišyti su šaukštu nesūdyto ir iki grietinės baltumo išsukto sviesto, migdolais ir džiūvėsėliais, sudėti atvėsintas slyvas, išmaišti, supilti išplaktus baltymus, vėl atsargiai išmaišyti ir kepti krosnyje.


Patirtis ir patarimai

Pirmiausia tai susiradau kiek yra kapa. Buvau anksčiau jau kažkada tikrinus, bet kai kasdien nereikia - tai ir užsimiršo. Kad neužmirščiau ir vėl - rašau čia - kapa - 60 vienetų (pagal vieną iš skaičiavimo "sistemų") arba keturi tuzinai (pagal kitą skaičiavimą). Man labiau patiko pirmasis variantas, tad savo mažesnei deseto porcijai atsiskaičiavau 6 slyvas, iš kurių išėjo dvi nedidelės porcijos slyvų skanėsto. Taigi, desertui dviem žmonėms reikės:

6 slyvų,
poros šaukštų cukraus,
cinamono,
1 kiaušinio,
1 arb. šaukštelio sviesto,
1-2 karčiųjų migdolų,
1 nedidelio džiūvėsėlio.




















Toliau viską dariau taip, kad ir rašoma knygoje. Tik gal juokinga buvo trinti tokį mažą kiekį sviesto, bet - tryniau :) Tiesa, slyvas garinau, neviriau.




















Gautą purią rausvą masę supilsčiau į tris sviestu pateptus ir cukraus pudra pabarstytus suflė indelius ir pašoviau į maždaug 180'C orkaitę pusvalandžiui. Kepė skanėstas labai įdomiai - pirmiau iškilo, pakvėpavo, pakvėpavo ir subliuško. Tuomet kepama tešla dar truputį pakliurksėjo ir nebejudėjo. Tad nusprendžiau, kad, matyt, bus gana.

Ištrauktus pabarsčiau cukraus pudra. Valgiau ir svarsčiau, kaip čia geriau apibūdinti deserto skonį ir konsistenciją. Na, su skoniu tai viskas čia paprasta - syvos, slyvos, slyvos. Bet su konsistencija, tai sudėtingiau. Viršus susikaramelizavo, o vidus liko minkštas ir drėgnas. Mmmmm..... labai tiko su puodeliu espreso...

Komentarai

  1. Buvo :) kitą kartą, galvoju, dėsiu šiek tiek daugiau migdolų. Ir nebūtinai karčiųjų, nes turiu prisipažinti, kad kažkokio tai pasakiško aromato jie tikrai neišskleidė :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą