2012 m. kovo 27 d., antradienis

Trapūs cukriniai sausainiai prie arbatos






















Šiais metais Šv. Velykas pasitiksim vieni. Pirmą kartą gyvenime tik vieni du, bet savo šeimų ir tolokai nuo Lietuvos. Paskutinėmis dienomis net toks nerimas kirba širdyje, kad gal bus mums vos vos vieniša, bet tuo pačiu žinom, kad tai bus puiki proga pradėt kurti savo velykines tradicijas.

Po truputį suku galvą, ką pasigaminti skaidriems Šv. Velykų pusryčiams, kai dviese po Prisikėlimo mišių sėsim prie stalo, o pro atvertą langą vis dar aidės velykiniai varpų dūžiai, sklis saldus žydinčių vyšnių aromatas ir džiugus paukščių čirenimas... toks ryškiai geltonas su žalsvais taškučiais. Čia aš apie čirenimo spalvą, kokia ji būna balandžio mėnesį Belgijoje.






















Po truputį pradedam ruoštis. Pasiskirstėm švarinimosi ir ruošos darbus, pradedam svarstyti, kur pasukti antrąją Velykų dieną - į valoniškuosius Ardėnus ar prie flamandiškos jūros. Taip besvarstydama ėmiau ir išbandžiau velykiniam popiečio stalui ar saulėtai iškylai ant žolės tinkamų trapių cukrinių sausainių receptą.


Originalus receptas

300 g sviesto,
200 g cukraus,
400 g miltų,
2 kiaušiniai,
2 šaukštai stambaus cukraus.

2012 m. kovo 20 d., antradienis

"Vienuoliai"














































Pas mus jau pavasaris. Net keista, kai šiluma ir saulė Tave išrengia dar nė nesulaukus Šv. Velykų. Vis dar keista. Jau norisi prisėsti ant žaliuojančios pievelės po žydinčia slyva ar šalia pumpurus brinkinančio rododendro, bet kažkaip nedrąsu - nesigirdėjo dar nei vieno griaustinio... Ir taip gera gera atsagstytu švarku žingsniuoti saulėta gatve, aplankyti bundantį Felikso Hapo parką ar drauge su katinu pasėdėti ant saulės įšildytos palangės ir paskaičiuoti praskrendančius pavasariškus žvirblius.

Pavasarinio lygiadienio proga išsikepiau apskritų riestainiukų, kuriuos Zawadzka meiliai pavadino "vienuoliais". Gal dėl patiekalo asketiškumo, o gal todėl, kad jie šiek tiek primena tonzūromis paženklintus vienuolių pakaušius. O kaip Jums atrodo? Ar kažką panašaus esate valgę? Gaminę?


Originalus receptas

Mažų riestainiukų vėrinį užplikyti verdančiu vaneniu, kad suminkštėtų, bet neištežtų. Pakaitinti iki rudumo nemažą šaukštą sviesto, nuvarvintus riestainiukus pasūdyti, užpilti karštu sviestu ir dar truputį pakepinti.


2012 m. kovo 15 d., ketvirtadienis

Ukrainietiški koldūnai su mėlynėmis






















Tikriausiai, kad gali užvirti diskusija apie tai, kas yra virtiniai, kas yra koldūnai, kas šaltanosiai, o kas - švilpikai. Bet tai tik į naudą - perskaitęs visus komentarus papildai savo žinių bagažą ir atrandi ką nors naujo. Kokia ten bebūtų tiesa, bet Zawadzka šaltanosiais vadina virtinius su saldžios varškės įdaru (p. 283), o šiuos su mėlynėmis - tiesiog koldūnais su mėlynėmis (na, taip, ukrainietiškais koldūnais). Pasirausus atmintyje ten randu vieną primityviausių (ir gali būti, kad tiksliausių) skirstymo į koldūnus ir į virtinius sistemą. Jei naudojamas virtas įdaras - tai virtiniai, jei žalias - tai koldūnai. Daugiau mažiau taip :) Kadangi mėlynės - žalias įdaras - tai koldūnai su mėlynėmis, ar ne? Labai daug kas vadina tokius mėlyniečius vadina šaltanosiais. Sakoma, kad dėl mėlynos įdaro spalvos, kuri primena nušalusias noseles. Gal ir tiesa, nežinau, mano aukštaičiai tėvai jų niekada taip nevadino, bet gal todėl, kad retai tokius virdavo? O kokius koldūnus/virtinius Jūs vadinate šaltanosiais?


Originalus receptas

3 stiklinės grikių arba 1,5 stiklinės kvietinių ir 1,5 stiklinės grikių miltų,
2 kiaušiniai,
druskos,
3 stiklinės mėlynių,
keli šaukštai cukraus.
Prie jų - grietinė su cukrumi ir cinamonu.

2012 m. kovo 3 d., šeštadienis

Šalta mėlynių sriuba (kurią suvalgėm desertui)






















Vieną vasarą, kai patekėjo labai derlingas mėlynių mėnulis, mano bobutė, mama ir teta pasiėmė krepšius bei vaikus ir išskubėjo į šilą rinkti uogų. Jų buvo tiek daug, kad po to kelias dienas ant lauko virtuvės viryklės kliurksėjo verdama mėlynių uogienę, mes, vaikai, iki ausų mėlyni šveitėm šaltanosius ir saldžiai  violetines sriubas. Po to dar kelis metus iš stiklainių kabinome nepasibaigiantį tų metų derlių. Aš iki šiol prisimenu dienos po mėlynių, popietę, kai nusiplovę rankas susėdome prie stalo po laukine obelimi valgyt mėlynėmis įdarytų virtinių. Šaukštu pragnybi šaltanosio kampą ir saulės zuikučių pilna lėkštė nusidažo sodriai purpurine spalva... O skanumas tų virtinių buvo! Ir saldūs, ir rūgštelėję, ir šiek tiek sūrūs, o svarbiausia, kad galėjom vienas kitam pademonstruoti pamėlusius dantis ir pirštus. Smagi gi :)

Kitas tos mėlynių sesijos šedevras buvo grietine užbalinta uogų sriuba su nedideliais makaroniukais. Mmm, neatsivalgoma... bet šį kartą išbandžiau Zawadzkos šaltą mėlynių sriubą. Irgi baisiai neprastas ir net gi, sakyčiau, kad prašmatnus mėlyninis patiekalas.


Originalus receptas

3 litrai mėlynių,
300 g cukraus,
1 stiklinė raudonojo vyno,
0,75 litro grietinės.
Prie jos - džiūvėsėliai arba skrebučiai.

2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

Vitaminų salotos






















Labai gerai prisimenu vieną vaikystės pavasarį, kai dar gyvenome Laisvės alėjoje, o A. Mickevičiaus gatvėje, priešais dabartinę Karininkų ramovę, veikė nedidelė daržovių parduotuvėlė. Tokia gana apšiurusi, apsilaupiusiomis žaliomis sienomis, prakvipusi šakninėm daržovėm ir šaltom žemėm. Tą ankstyvo ir purvinoko pavasario dieną mudvi su mama pirkome ryšelį žalių svogūnų laiškų. Parnešusi laiškus namo mama iš jų pagamino pačias pavasariškiausias mano gyvenime salotas - smulkiai supjaustė laiškus, pasūdė ir uždarė grietine... Su juoda duona - pasaka...

Veikiausiai, tada svogūnų laiškai buvo vienintelė šviežia pavasarinė daržovė, o vitaminų joje oho kiek, neskaitant visokių kalcių ir kitų mineralų. O kam jų netrūksta? Kol saulė dar neįsisšvietė, rytais nugurkiam šaukštą žuvies taukų, praryjam kokį C ar visą puokštę multivitaminų. Jei dar liko raugintų kopūstų - galite pasigaminti Zawadzkos "Vitaminų salotas" su raugintais kopūstais, obuoliais ir morkomis.


Originalus receptas

0,25 kg raugintų kopūstų gerai nusunkti, smulkiai supjaustyti tris sultingus obuolius, keturias dideles virtas bulves, vieną didelį svogūną ir dvi morkas (jas geriau sutarkuoti), užpilti aliejaus ir citrinų uždaru ir išmaišyti. Salotos bus dar skanesnės, jei užpilsime Provanso padažo.