Ukrainietiški koldūnai su mėlynėmis






















Tikriausiai, kad gali užvirti diskusija apie tai, kas yra virtiniai, kas yra koldūnai, kas šaltanosiai, o kas - švilpikai. Bet tai tik į naudą - perskaitęs visus komentarus papildai savo žinių bagažą ir atrandi ką nors naujo. Kokia ten bebūtų tiesa, bet Zawadzka šaltanosiais vadina virtinius su saldžios varškės įdaru (p. 283), o šiuos su mėlynėmis - tiesiog koldūnais su mėlynėmis (na, taip, ukrainietiškais koldūnais). Pasirausus atmintyje ten randu vieną primityviausių (ir gali būti, kad tiksliausių) skirstymo į koldūnus ir į virtinius sistemą. Jei naudojamas virtas įdaras - tai virtiniai, jei žalias - tai koldūnai. Daugiau mažiau taip :) Kadangi mėlynės - žalias įdaras - tai koldūnai su mėlynėmis, ar ne? Labai daug kas vadina tokius mėlyniečius vadina šaltanosiais. Sakoma, kad dėl mėlynos įdaro spalvos, kuri primena nušalusias noseles. Gal ir tiesa, nežinau, mano aukštaičiai tėvai jų niekada taip nevadino, bet gal todėl, kad retai tokius virdavo? O kokius koldūnus/virtinius Jūs vadinate šaltanosiais?


Originalus receptas

3 stiklinės grikių arba 1,5 stiklinės kvietinių ir 1,5 stiklinės grikių miltų,
2 kiaušiniai,
druskos,
3 stiklinės mėlynių,
keli šaukštai cukraus.
Prie jų - grietinė su cukrumi ir cinamonu.

Užminkyti tešlą ir iškočioti. Parinkti prinokusių nesutrintų mėlynių, pabarstyti cukrumi, atsargiai išmaišyti, kad nesutruktų ir neišleistų sulčių, uždėti jų ant tešlos lakšto, užspausti kraštus ir sudėti į vandenį. Nukošti,užpilti šviežia grietine su cukrumi ir cinamonu.

Vietoj mėlynių galima naudoti vyšnias be kauliukų.


Patirtis ir patarimai

Mėlyninius koldūnukus viriau su šaldytomis uogomis. Kad ir nesezonis valgis - bet neatsispyriau pagundai. Buvo apsėdusi mėlynių manija, matyt, nes radus rusų parduotuvėj šaldytų mėlynių, iš jų tryniau šaltą sriubą, o iš likusių - štai, gavosi dar ir pora lėkščių koldūnėlių.






















Grikinius miltus susimaliau pati. Turėjau grikių kruopų, tai ėmiau kavamalę ir biz biz biz - gera stiklinė rusvos spalvos miltų. Šiuos - maišiau su stikline kvietinių miltų. Į tešlą, kad ji būtų minkoma, pyliau šiek tiek vandens. Bijau dabar sumeluoti, bet man atrodo, kad apie pusę stiklinės (pyliau tikrai, garbės žodis, "iš akies").

Grikiniai miltai labiau sugeria drėgmę, tad minkydami tešlą - stebėkite - gal reikės įpilti dar šiek tiek vandens. Išminkyta tešla yra elastinga, nelimpa prie rankų ir stalviršio (gal kiek primena rūginę), sausesnė nei kvietinių miltų.


Šaldytas mėlynes subėriau į sietelį ir nuvarvinau išsiskyrusias sultis. Koldūnų krašteliai turi būti sausi, kitaip - blogai sulips ir verdant išbėgs uogų sultys. Virti reikėtų 2-3 minutes, priklausomai nuo koldūnėlių dydžio.
Valgėme pasigardinę mascarpone sūriu ir cinamonu... Skanumėlis, o jei dar būtų su šviežiomis mėlynėmis...


Komentarai

  1. Užtat žemaičiai tokius tik ir tevadina šaltanosiais, niekaip kitaip :) Su kitom uogom nesam virę, įdomu taip pat skaniai gaunasi? ;) Vienas pastebėjimas, ir netgi sakyčiau taisyklė: mėlynių nerekomenduoju sumaišyti su cukrumi prieš dedant jas į tą koldūna, nes jos iš karto paleidžia sultis, sulipinti darosi ne taip lengva tuomet... mes iš to pasimokę visad imam tešlos ritinėlį, į jį dedam atskirai uogas, o tik tada užpilam trupučiu cukraus, ir greit suvyniojam virtinuką be jokių problemų!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Virtinukai su mėlynėmis- šaltanosiai, tik taip juos vadindavo mano Močiutė ir sakydavo, jog koldūnai nuo virtinukų skiriasi savo dydžiu, todėl ir vadinami kitaip :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Geras patarimas, Ramune. Aš cukraus visai nedėjau, pakako kiek pasibarstėm ant viršaus.

    Ačiū, Monikute!

    Anonimiškas, o dėl šaltanosių įdaro tai labai įdomu, nes kažkur esu skaičiusi (net tik "Lietuvos virėjoje"), kad "šaltanosių", kurie gaminami su saldžia varške, kilmė yra žydų virtuvė (reikės paieškoti to skaitalo). Tik vat, tuomet nelabai aišku, kodėl jie šaltanosiai, nebet valgomi labai šalti :) Mat su myliniečiais semantika daug paprastesnė ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Aš šaltanosiais vadinu visus virtinius su uogomis (darau su mėlynėmis, vyšniomis ir, iš bėdos, braškėmis). Uogas visada sumaišau su trupučiu kukurūzų krakmolo ir cukrumi.
    Koldūnai man - virtiniai su mėsa. O su visais kitais įdarais - tiesiog virtiniai.
    Nuo vaikystės virtiniai su bulvių ir spirgučių įdaru pas mus namuose vadinami "senelės skrybėlaitėmis". :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Vilma, koks gražus pavadinimas - "senelės skrybėlaitės"! Esu sužavėta! Ar šis vardas paveldėtas, ar šeimoje sukurtas virtiniams su bulvių ir spirgučių įdaru?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Mano močiutė visada daro vasarą šaltanosius (koldūnus su mėlynėm):).Visų šeimos narių mėgiamas patiekalas :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Net pavydu, Agne, tokios močiutės :) aš juos galėčiau valgyt kad ir kasdien, jei tik pačiai nereikėtų kočioti tešlos :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą