Austrės, pakepintos ant grotelių ir keistas Briuselio pavasaris

Keistas šiais metais pavasaris Briuselyje. Gal kiek per garsiai šitai pasakiau, nes tai tik antrasis mūsų pavasaris Europos vidury, bet... bet pernai balandis buvo tobulas. Jau balandžio pradžioje belgai deginosi Šiaurės jūros pakrantėje ir gulinėjo parkuose, o mudu nusimetėm įgrisusias striukes ir įsispyrėm į basutes. Šiandien šitai skamba neįtikėtinai. Pavasaris kol kas mūsų nelepina - prausia lietumi ir džiovina šaltu vėju, todėl net keista, kad magnolijos, vyšnios, gudobelės ir sakuros sužydėjo laiku, nebijodamos pavasarinių permainų spalvingus žiedus išskleidė tulpės, narcizai ir našlaitės. Net kaštonai - ir tie jau baigia subrandinti kuplias žiedų žvakes. Tik šiluma į mūsų miestą neskuba.

O taip jau norėtųsi skėčius ir kaliošus išmainyti į saulės akinius ir lengvapadžius laivelius, o džinsus - į taškuotą suknelę. Išmainius - atsisėsti ant suoliuko Leopoldo parke ir bestebint antis - suvalgyti porciją vanilinių ledų. Ne šiaip kokių, o "Australian home made ice cream" - tikriausiai skaniausių ledų Briuselyje. O po to - jau kaip nors - saulė ir vanilė sušildytų.

Na, o kol pavasaris pas mus keliauja vis kažkur kitur užtrukdamas - bandome šildytis keptomis austrėmis. Žinau, kad žodžiai "keptos austrės" gali skambėti kaip didžiulė barbariška nesąmonė, gėdingas nesusipratimas ar net laužo verta erezija, bet pasirodo, kad laužo verta ne idėja, o austrės. Prisipažinsiu, kad nesu didelė austrių žinovė ir tuos kartus, kai ragavau austrių, galima suskaičiuoti, jei ne ant vienos, tai ant dviejų rankų pirštų - tai tikrai.

Todėl man buvo nuostabu, kai paieškojus internete atradau pakankamai daug ... keptų austrių receptų ir nuotraukų. Ir vieną gana įdomų receptą - austrių, patroškintų savo syvuose ir grietinėlėje su šalotiniais svogūnais. O aš vat, norėjau tikėti, kad švelniosios austrės valgomos tik šviežios t.y., žalios su taure sauso šampaniečio. Pasirodo, kad ne ir kad reikia žvelgti į pasaulį plačiai atmerktomis akimis. Kita vertus, kas gi čia keisto? Pati esu ragavusi apelsininio daugiaryžio su austrėmis, bet vat, ima ir stereotipai nugali atmintį ir sveiką protą.

Taigi, šitai yra vienas dalykas. Kitas - klausimas Jums. Ar įsivaizdavote kada, kad XIX a. viduryje vilniečiai kepėsi austres? Daug kam atrodo, kad tame amžiuje lietuviai dar nežinojo nei kaip pomidoras atrodė, ką jau čia toks gurmė maistas kaip austrės. O pasirodo - žinojo, mokėjo paruošti ir valgė. Va, tai tau ir Europos užkampis, tuo metu vadintas Lietuvos Vilniaus gubernija.


Originalus receptas

Šviežių austrių kiauteliai yra labai stipriai užsivėrę, tos, kurių kiauteliai patys atsiveria, yra senos.

Keliolika austrių nuplauti, peiliu atidaryti kiautelius, viršutinius išmesti, o su apatiniais, prie kurių prisitvirtinusios austrės, dėti ant grotelių. Kiekvieną apšlakstyti citrina, groteles įtaisyti virš įkaitusių žarijų. Kai kiauteliai apkeps, užpilti iki rudumo pakaitintu šviežiu sviestu su tarkuota bandele ir karštas patiekti į stalą.


Patirtis ir patarimai

Na, receptas tikrai nesudėtingas. Tereikia turėti austrių. Mūsų artimiausioje parduotuvėje dvyliką Zelandijos austrių įsigijau už beveik aštuonis eurus. Zelandijos (tai Nyderlandų provincija) austrės nei plokščios, nei panašios į plaktuką, kaip rašo Wikipedia. Jos - visokios - kreivos, šleivos, labiau pailgos, nei apvalios, kiek sūresnės ir gal turi tokį švelnų rūgštoką poskonį (prieš kepdama vieną suragavau žalią. Mmmmm...).

Ir tikrai, nei atidaromos, nei apipilamos citrinos sultimis, nei kepamos, nei valgomos austrės necypia, nerėkia ir kaip kitaip nesirango bei nededa pastangų atbaidyti besotį žmogų. Austrė žūva atidarant geldelę - taip mums aiškino viena austrininkė. Ir aš ja tikiu.

Atidaryti austrės geldelę - ne pats lengviausias darbas. Pirmiausia dar reikia gerai įsižiūrėti, kad atrastum daugiau mažiau kur įkišti peiliuką. O peiliuko reikėtų specialaus, o jei neturite - tuomet trumpa, kiek storesne geležte. Ir nenustebkite - austrė stipri kaip kultūristas :)

Nuplautas austres atidariau mažiausiu iš turimų peilių (prieš tai nulaužus savo paskutinį keramikinį peiliuką...), atsargiai, kad neišsilietų skystis, sustačiau ant grotelių ir apšlaksčiau šviežiomis citrinų sultimis. Paruoštas austres 5 minutėms įkišau į iki 230'C įkaitintą orkaitę su įjungtu griliaus režimu.

Kol austrės kepė - išlydžiau ir pakaitinau sviestą su šaukštu džiūvėsėlių ir po šaukštelį įpyliau į iškepusių austrių kiautelius.

Keptų austrių skonis daug sodresnis, nei šviežių. Stipriai jaučiamas jūros sūrumas (todėl nesugalvokit prieš kepdami jų sūdyti) ir toks savotiškas "mėsiškumas". Kepamas austrės kūnas susitraukia, tačiau išlieka tamprus. Labai tinka aštresnis sausas baltas vynas, o šampaną pamirškit - kepta austrė be vargo nustelbs Šampanės burbuliukus.

Tikrai rekomenduoju pabandyti - jei tik turėsite progą. Toks paruošimo variantas turėtų patikti ir privengiantiems šviežių jūros gėrybių. Skanaus!