Plakta grietinėlė su itališkais makaronais, ryžiais arba trintais kaštainiais

Mano kovas prasidėjo baisiai smagiai. Pirmas dienas praleidome prie jūros, o toliau sekę savaitgaliai slydo kalendoriaus siūlu tarsi spalvingi stiklo karoliai. Gimtadienis, sugrįžtuvės, Kovo 11-oji, Ukrainos palaikymo susibūrimai, susitikimai su grupiokėmis ir penktadieniniai pietūs su ex-bendradarbėmis, prasidėjusios darbo paieškos, vakarienė su draugais slapukais jaunavedžiais, kinas, išvyka į kaimą ir taip toliau, ir panašiai. Antroji kovo pusė irgi žada būt greita ir spalvinga, o aš toliau kovosiu su viešuoju transportu, ruošiuosi anglų kalbos egzaminui (nes pelnytas grįžimas į valstybės tarnyba yra nusėtas kliūtimis ir demotyvacinėmis duobėmis) ir svarstysiu ką noriu dirbti. Jau susitaikiau, kad teks - tai belieka išsirinkti, kur pasiaukot arba tikėtis, kad staiga toptelės stebuklinga mintis apie nuosavą versliuką. O kol nieko gero netoptelėjo - mėgaujuosi lietuvišku pavasariu, saulėtomis dienomis ir vien tik man skirtais saulėlydžiais.

Džiaugiausi va, aną savaitę, kad baigiu išsirgti adaptacijos kosulius bei šnarpštimus ir pirmadienį vėl išsitrauksiu bėgiojimo batelius. Kaip laukiau aš šito pirmadienio! Prisidžiaugiau - už lango tyras ir baltas lietuviškas pavasaris (na, kodėl?..), todėl stengiuosi žvelgti į teigiamą pusę - turiu progą sugurkšnoti tėvų išsuktą saldų-kartų-tirštą putinų uogų ir medaus sirupą bei pastiprinti sveikatą. Todėl ir aną savaitę išbandytas desertas - storas ir pavasariu dar mažai kvepia.


Originalus receptas

200 g ryžių,
3 stiklinės pieno,
1 stiklinė grietinėlės,
3/4 stiklinės uogienės,
½ stiklinės sulčių.

Išvirti birius ryžius, perlieti šaltu vandeniu, sumaišyti su cukrumi, sudėti į pusdubenį, papuošti plakta grietinėle ir uogiene, aplieti sultimis. Vietoj ryžių galima naudoti kaštainius. Išvirus dar šiltus nulupti, pertrinti per tankų sietą, sudėti į pusdubenį, aplinkui apdėti plakta grietinėle su vanile.

Jeigu gaminami itališki makaronai su plakta grietinėle, reikia naudoti pačius smulkiausius, išvirti vandenyje, perpilti šaltu vandeniu ir sumaišyti su plakta grietinėle. Toliau - kaip aprašyta anksčiau.


Patirtis ir patarimai

Pasirinkau variantą su kaštainiais (ryžiai, makaronai... mažiau įdomu, nors gal šiek tiek ir egzotiškiau). Turėjau dar iš Briuselio parsivežtų kaštainių, tai juos ir išviriau (nepamirškit prieš virdami ar kepdami  orkaitėje šiek tiek įpjauti kaštainių žievelę - kitaip, kaip rodo svetima patirtis - po to teks ilgai skrebenti orkaitės sieneles arba puodą. Mat kepamai/verdami kaštainiai pradeda sproginėti).

O šiam desertui man prireikė:

200 ml grietinėlės (skirtos plakimui),
1 šaukšto smulkaus cukraus (saldinkite tiek, kad Jums būtų skanu),
šiek tiek vanilės grūdelių (naudojau štai tokią),
maždaug 1 šaukšto citrinos sulčių (vėl gi - rūgštinkite pagal savo skonį).
keliolikos šaldytų vyšnių (ačiū anytai),
8-10 kaštainių (galima naudoti ir jau virtus, konservuotus kaštainius).

Kaštainius išviriau vandenyje (trunka apie 15-20 min.), nusunkiau, atvėsinau ir susmulkinau. Pasirinkau kiek lengvesnį kelią - nesiėmiau jų trinti per sietą, bet sukapojau juos į smulkias kruopas.

Grietinėlę išplakiau su cukrumi, vanile ir citrinų sultimis (galima taip pat įtarkuoti ir citrinų žievelės, tačiau jos turėtų būti augintos ekologiškai, nepurkštos chemikalais).

Į plokščias lėkšteles įbėriau po keletą šaukštų kapotų kaštainių, įdėjau šaldytų vyšnių ir užkrėčiau paktos grietinėlės.

Nesu didelė plaktos grietinėlės gerbėja (išskyrus vasarinio mamos deserto su morengiukais ir avietėmis...mmm...), bet šis variantas man visai patiko. Ypač tai, kad kaštonai suteikė tokio ramaus nesaldumo, žemiškumo. O šaldytų vyšnių rūgštelė atsvėrė grietinėlės saldumą (kurio nuo 1 šaukšto cukraus irgi daug nebuvo). Jei nuspręsite šį desertą gaminti su uogiene - rinkitės rūgštesnę. Taip pat tiktų spanguolės ir bruknės. Pastarosios, manau, ypač.