Aviečių arba žemuogių sriuba kitaip ir meilės paštas

Porą liepos savaitgalių praleidome kaime. Vartėmės pievoje, supomės žaliame hamake, kepėm ant laužo sūrius, dešras ir iš kažkur atgabentus abrikosus, maudėmės ežere ir rinkome žemuoges - jau paskutines, kurių niekas laiku nesurado: įsitaisiusias seno tvenkinio pašlaitėse, tarp dilgėlių, pakrūmėse ir kituose sunkiai pasiekiamuose užkampiuose. Rinkom ir ant smilgų, ir į burnas, o paskutinį rytą priskimbčiojau raudonų uogų gerą puslitrį sriubai pagal "Lietuvos virėją".

Gerai, kad suskubau, nes žemuoges labai greitai pakeitė pirštus dažančios mėlynės ir šiūruojančios rausvų smilgų uodegos, paskui kurias sekėme Šimonių girioje.

Na, o gyvenimas Senamiestyje po truputį rausiasi savo vagą. Gimsta nauji įpročiai, džiugina atradimai (King&Mouse koktelis Gin&Rose - mano šios vasaros atradimas numeris vienas) ir netyčiom sušnipinėtos istorijos. Tikrai netyčiom - tuoj pasiteisinsiu. Mano vonios langas - vienintelis buto langas, per kurį galima stebėti kiemo gyvenimą ir apžiūrinėti ant kaimyninio namo stogo ir kaminų želiančius berželius. Ryte, kai jau ruošiuosi į darbą, kieme pirmam dienos dūmui ir pašnekesiui susirenka paštininkės. Ketvirtadieniais, į kiemą įsibraškina ir pašto sukvežimiukas, vairuojamas pusamžio vis dar gana patrauklaus (kiek ten per langą matosi) vyriškio. Ir kaip vieną rytą, pasilenkusi paglostyti ant palangės įsitaisiusio Katino, ir patyriau - čia jį atgena ne tik darbinė pareiga, bet ir ilgesys vienai pojaunei paštininkei, su kuria jiedu kaskart meiliai paburkuoja.

O juodasis kiemo katinas, kontroliavęs teritoriją, kažkur prasidangino. Gal tik vasarai?

Originalus receptas

3 litrai aviečių,
1,5 litro grietinėlės,
300 g cukraus,
8 tryniai.

Avietes pertrinti per tankų sietą. Grietinėlę, cukrų, trynius ištrinti su trupučiu aviečių masės, pakaitinti, bet neužvirinti, sumaišyti su likusiomis pertrintomis uogomis ir keletu stiklinių virinto vandens ir patiekti su skrebučiais.


Patirtis ir patarimai

Kaip jau supratote, šįkart gaminau žemuogių, ne aviečių sriubą - avietinę rasite paspaudę šią nuorodą. Nors ketinau pakartoti išbandytą prieš ...5 metus,  radau dar neragautą su visada kiek juokingai skambančiu prierašu "kitaip" (ypač kai nežinai, koks variantas turėtų tas taip, kaip reikia). Taigi šiai sriubai kitaip man prireikė:

0,5 litro žemuogių,
250 ml grietinėlės (naudojau 13 proc. riebumo),
50 g cukraus (atseikėjau 2 šaukštus),
1 didelio arba 2 mažų kiaušinių trynių.

Žemuoges sutryniau kokteilių plaktuvu. Vandeniu sriubos neskiedžiau, man ir taip visai patiko jos tirštumas ir skonis.

Sakyčiau, kad svarbiausia gamybos dalis - neužvirinti kaitinamo kiaušinių-grietinėlės-uogų mišinio. Todėl teisingiausia būtų jį kaitinti įstačius į karšto vandens vonelę bein-marie (t. y. pastačius ant kaitinamo puodo su lėtai verdančiu vandeniu, kad jo garai (o ne vanduo!) kaitintų indą su tirštinamu mišiniu) ir nuolatos maišant plaktuvėliu. Toks tirštinimas yra lėtas ir prie puodo tenka pastovėti 10-15 minučių. Kaitinamas mišinys iš lėto pradeda tirštėti ir po truputį tampa tirštoko padažo (bet ne kisieliaus!) konsistencijos. Pamatę, kad mišinys pradeda judėti ir gali pradėti virti - indą su kaitinamu mišiniu iškart kelkite nuo puodo.

Sutirštėjusį mišinį sumaišiau su likusiomis trintomis žemuogėmis. Et voilà! Skanaus.

P. S. O kalbant apie uogas, vis prisimenu tėčio man pernai pasakotą istoriją apie uogų reketą. Pasirodo, kad randasi (o gal jau ir seniai atsirado) naujas verslas - pamiškėse atiminėti uogas iš sau ar pardavimui uogaujančių ir taip įgijus miško turtų juos parduoti turguose. Augaloti vaikinai prekiaujantys uogomis? Mh. Taip taip, rinkome patys.