Besiruošiant pirmai vakarienei

Šiandien ruošiu pirmą vakarienę pagal Zawadzką. Taip sakant, pilnas komplektas – sriuba, antras patiekalas ir desertas. Tikriausiai kepsiu ir sluoksniuočius. Juos jau porą kartų kepiau, bet gavau užsakymą ir šiam vakarui.

Taigi, kokia bus ta balandžio penktadienio vakarienė? Pertrinta žirnių sriuba su sviestu, arba pasninko sriuba (su rūkyta silke), upėtakis savo sultyse su garstyčių padažu, desertui – šokoladinis kisielius. Skaitau receptus ir svarstau, ką čia nupirkus atsargai, jei žirniai su rūkyta silke nesuderės, o upėtakis irgi išplauks ne į temą.

Berenkant receptus vakarienei, „Lietuvos virėjoje“ aptikau ir tokių receptų, kurių negaminsiu. Žinau, kad negaminsiu „Lydekos užkandėlės“, nes mane pasmerktų visi gyvūnų teisių gynėjai. Įsivaizduokit, gaminant šį receptą reikia per naktį labai sūriame vandenyje laikyti gyvą lydeką. „Anksti ryte ištraukti – ji bus dar gyva, nors labai nusilpusi ir pavargusi nuo sūraus vandens“. Zawadska sako, kad tokia lydeka „skaniausia troškinta svieste su žalumynais ir prieskoninėmis daržovėmis“. Žiauru. Nelabai įsivaizduoju, kaip nakčiai užmerkiu sūriam vandeny gyvą žuvį ir einu miegoto, o po to visą naktį klausau kaip ji ten tam dubenyje raičiojasi. Tikriausiai kelčiausi naktį ir paleisčiau tą lydekaitę nemunais į laisvę.

Manau, kad atsiras ir daugiau receptų, kurie pateks į kategoriją „niekada negaminsiu“, bet kol kas dar esu nusiteikusi ieškoti veršiuko smegenų lietinių blynų įdarui.