2011 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Burokėliai


















Burokėliai... Kažin, ar tik nėra kokio šventojo ar šventosios, kuris globotų burokėlių augintojus ir valgytojus?


Originalus receptas

1-1,25 kg jautienos,
400-600 g rūkytos mėsos,
druskos pagal skonį,
4-5 džiovinti grybai,
pagal skonį burokėlių rūgštymo,
4-5 burokėliai,
2 svogūnai,
2 porai,
keletas žirnelių kvapiųjų pipirų,
2 laurų lapai,
2 baltymai sultiniui nuskaidrinti.
Galima įdėti 1-2 kopūstus.


2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Šimtamečiai sausainiai


















Ilgai svarsčiau prieš imdamasi šio recepto. Šimtamečiai...hm todėl, kad tokie kieti, kad grauži juos šimtą metų? Ar labai ilgai nesensta? Niekaip negalėjau sugalvoti iki tol, kol iš orkaitės neištraukiau partijos, suskilusių lyg sausa žemė, sausainiukų. Cha, štai ką turėjo omenyje Zawadzkėlė!


Originalus receptas

100 g sviesto,
6 kiaušiniai,
200 g cukraus,
1 citrinos žievelė,
200 g bulvių krakmolo.

2011 m. rugsėjo 19 d., pirmadienis

Mėsa su kiaušiniene


















Parastas, žemiškas patiekalas mėsaėdžiams ir jų draugams. Puikus pasirinkimas vakarienei, o antrą dieną šauniai atlaiko išbandymus karščiu.


Originalus receptas

1,5-2 kg jautienos,
8 kiaušiniai
1 šaukštas sviesto,
200 g kumpio,
druskos,
100 g lašinių.

Iš aštuonių kiaušinių ir kubeliais supjaustyto virto kumpio iškepti kiaušinienę. Gabalą minkštos jautienos išmušti ir iškočioti, kaip gaminant muštinukus, pasūdyti, per vidurį sudėti kiaušinienę, mėsos kraštus užlenkti taip, kad būtų kaip pailgas duonos kepaliukas, ir apdėjus lašinių juostelėmis arba sviesto gabaliukais pastatyti į krosnį. Patiekiant supjaustyti ir užpilti stipraus sultinio padažu.

2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

Mieliniai pyragėliai su smegenimis















Keliaudami Prancūzijoje ir besilankydami jaukiame Grasse mieste, ragavom provanciško delikateso - keptų avies smegenėlių. Pamatę restorano meniu skyrelį su krašto patiekalais, truputį pakikenom ir pasitarę su restorano šeimininke, iš keturių pasiūlymų (keptos avies smegenys, įdaryta avies kanopa, keptos varlių šlaunelės ir vynuoginės sraigės) išsirinkom vieną - aišku, kad smegenis. Vaizdas ir skonis pranoko lūkesčius. Todėl Briuselio parduotuvėje, užtikus ką tik atvežtą mėsą, beveik iš salės darbuotojo rankų ištraukiau dėžutę smegenų (5 eurai!) ir parsinešiau namo. O parsinešus - mintyjau, kaip čia jas panaudojus. Panaršiau Internete, pavarčiau Zawadzkos "Lietuvos virėją" ir išsirinkau, mano akimis žiūrint, mažiausiai rizikingą receptą - mielinius pyragėlius su smegenų įdaru. Bent jau taip man atrodė tada (kad mažiausiai rizikingas, o ne, kad su įdaru). O po eksperimento dar kurį laiką svarsčiau, ar dalintis jo rezultatais, ar ne, mat tie pyragėliai kažkaip visai nesužavėjo. Meluoju, pyragėliai - tai kaip pyragėliai, bet įdaras tai nea. Na, bet gal kam nors patiks?


Originalus receptas

1,5 litro miltų,
1,5 stiklinės pieno,
40 g mielių,
druskos,
2 šaukštai sviesto,
4 kiaušiniai,
2 tryniai.

Įdarui:
2 šaukštai sviesto,
3 šaukštai miltų,
0,75 stiklinės sultinio,
truputis citrinų žievelių,
jautienos smegenų,
riebalų kepimui.


2011 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Virtinukai su vyšniomis


















Nors Zawadzkos virtuvė orientuota į sezoninių gėrybių vartojimą, bet tas sezonas, mūsų dienomis, nelygus jos sezonui. Taip vieną vakarą, leidžiantis saulei, ant mano viryklės gimė virtinukai su vyšniomis. Pasitaisau, su trešnėmis.



















Originalus receptas

Didelį šaukštą sviesto išsukti iki grietinės tirštumo, pasūdyti, įdėti tris trynius, įberti tris šaukštus tarkuotos bandelės, dvi stiklines miltų, įpilti pusę stiklinės pieno ir gerai išmaišyti; miluota ranka imti mažus gabaliukus tešlos, išplti, per vidurį įsprausti didelę vyšnią, pavolioti miltuose, sudėti į verdantį vandenį ir virti 5-6 minutes. Išgriebti į pusdubenį ir užpilti sviestu.

2011 m. rugsėjo 11 d., sekmadienis

Pertrinta bulvių sriuba


















Bulvė, kaip ir obuolys, yra tiesiog šventieji valgomosios augalijos pasaulyje. Iš jų galima pagaminti beveik viską ir beveik viskas su jais dera. Neveltui prancūzai juos ir pakrikštijo panašiais vardais - "pomme" (obuolys) ir "pomme de terre" (žemės obuolys, t.y. bulvė). Bet visų svarbiausia tai, kad juos mėgsta ir valgo visas pasaulis. Tegu pulkas dietolgų bei sveiko maisto patriarchų ir dievagojasi, kad bulvė yra ka-ka daiktas, bet tūlas lietuvis, latvis, lenkas, vokietis, belgas, prancūzas ir kitoks europietis ją valgo ir nė nemano to nedaryti. Puikiai prisimenu, kaip nustebau išvydus tipišką Bolonijos (Italija) patiekalą - virtų arba keptų mėsų rinkinį su troškintais raugintais kopūstais ir buvių koše. O jį išvydus - nudžiugau, kad su kolege I., lyg žindamos, sumanėm šį patiekalą ragauti pusiau, nes virto vyrai neatlaikę itališko maisto gausos :)

O apie bulvę. Šį kartą, tiksliau, vieną lietingą rugsėjo pavakarę, viriau tirštą trintą bulvienę. Su auksaspalviu daržovių sultiniu, žiupsneliu kmynų ir riekele kumpio.


Originalus receptas

1 morka,
1 svogūnas,
0,5 poro,
0,5 saliero,
0,2 petražolės šaknies,
druskos,
1 šaukštas sviesto,
2 laurų lapai,
1,5-3 litrai bulvių,
1-1,5 stiklinės grietinės,
5-6 kvapieji pipirai,
1 prancūziškas batonas.

2011 m. rugsėjo 5 d., pirmadienis

Kriaušės salotoms kitaip


















Vienaip ar kitaip paruoštos, saldžiarūgštės ir vos vos aštrokos kriaušės - tai puikus priedas prie keptos paukštienos. O aš kriaušes galėčiau vagyti su viskuo ir prie visko. Man jos, kaip ir burokėliai bei obuoliai - tobulas gamtos tvarinys. Nors mano vienas bičiulis sako, kad kriaušė yra pats neaiškiausias vaisius, toks nei saldus, nei rūgštus, nei dar koks nors. Bet gi nuo kriaušės priguli, kokia ji yra. Gal būti didžiulės geltonos sultingos, saldžios arba rūgščios, su karčiu prieskoniu arba nuo gaižumo sutraukti burną, o gali būti mažos saldžios ir sprangios, kaip mano vaikystės dubingėnų kriaušės, kurios papūtus vėjui pradėdavo bumbsėti į daržinės stogą. Atsikeli po nakties miego - užkandi kriaušių ir eini pusryčiauti, papusryčiauji - eini perkąsti kriaušių vardan pilnatvės. Trauki užkandęs kriaušių prie Asvejos - prisirenki pilną sterblę kriaušiukų, nes, oi, negali be jų. Guli prie ežero, tirti nuo vėsaus vandens ir besišildydamas prieš saulutę grauži kriaušę. Svajonė. Kai užrėplioji stačia driežuota įkalne namo vėlyvų pietų - vėl prieš maistą užkandi kriaušių. Ir po pietų, ir prieš vakarienę, ir po jos, ir prieš miegą. O migdamas klausai kaip vėjas šlamina šimtametę kriaušę ir retkarčiais į stogą trinkteli ant šakos neišsilaikęs kriaušiukas...


Originalus receptas

Bet kokias nuluptas kriaušes perpjauti pusiau, paliekant po pusę kotelio, ir išimti sėklas. Išvirti vandenyje su actu ir prieskoniais, nukošti ir atšaldyti, paskui suberti į sirupą ir virti, kol sutirštės.