2012 m. rugsėjo 28 d., penktadienis

Prancūziška tešla (ir cinamoninės juostelės)


Ateina laikas, kai tenka ką nors prisipažinti - kad negali paaiškinti, kaip veikia televizorius, kad nemoki važiuoti dviračiu ir plaukti, kad bijai aukščio ar šlepetes prie lovos visuomet pasistatai pirštais į priekį, kad iki lovos tave atsekęs velniukas sumaišytų pėdsakus ir neįliptų į lovą tavęs gąsdinti. O aš vat turiu prisipažinti, kad pirmą kartą namuose kočiojau sluoksniuotą prancūzišką tešlą. Ir nieko. Viskas buvo daug paprasčiau nei iki šiol galvojau. Įsivaizdavau, kad su sluoksniuota tešla teks vargti kaip su kočiojama koldūnams ar net šimtalapiui ir dar kažkokiu būdu pasiekti, kad pro sluoksnius neištrykštų sviestas. Cha cha. Dabar galiu beveik kompetetingai pareikšti, kad pasigaminti sluoksniuotą tešlą namuose beveik paprasčiau nei ją nusipirkti parduotuvėje. Na, tik laiko reikia turėti. Bet jei jo nestingate ir kaip tik pasitaikys diena, kai norisi (ar reikia) sėdėti namuose - galit drąsiai imtis prancūziškos tešlos sluoksniavimo - nepasigailėsit.


Originalus receptas

400 g gerų sausų miltų,
1 kiaušinis,
400 g sviesto,
truputis vandens ir druskos.

2012 m. rugsėjo 20 d., ketvirtadienis

Trapūs sausainiai

Nemėgstu neturėti laiko ir nemėgstu skubėti, todėl didžiai vertinu pastaruosius metus Belgijos sostinėje. Čia turiu beveik kilmingą prabangą nedaryti to, ko nenoriu. Galiu būti išranki ir pirštą pajudinu bei galvą pasuku tik dėl tų darbų, kuriuos manau esant smagiais iššūkiais ar šiaip, gera proga pasimankštinti. Et, o, bet, tačiau, tiesa ta, kad net ir maloni mankšta retkarčiais tampa intensyviu sportu, siurbiančiu laiką ir verčiančiu kuo greičiau lėkti iki finišo tiesiosios. Bet tai ir yra sporto variklis, ar ne? Kuo greičiau ir kuo geriau. Pirmauti arba bent baigti distanciją. Aš labiau noriu pirmauti, todėl šiuo finišo tiesiosios periodu ir maistas tampa greitas. Kaip šie sausainiai - greiti ir be galimybės suklysti.


Originalus receptas

200 g sviesto,
2 kiaušiniai,
100 g cukraus,
1 stikliukas spirito,
3 stiklinės miltų.

2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Lietiniai su migdolais

Kai mudu su broliu dar buvom maži, o mūsų tėtis dar nesiželdino barzdos, jis mums dažnai prikepdavo įvairiausių pavidalų blynų - nuo spindulingų saulučių ir gėlyčių iki automobilių ir plačiaragių briedžių. Visokių, kokių tik prigalvodavom. O gali padaryt namą? O arklį? Oooo... lydeką? O drugelį, ar gali? Ir tuomet, bežiūrint, kaip keptuvės dugne gimsta sumanytas pavidalas, krūtinę užliedavo toks juokulingas jaudulys. Jis gimdavo giliai paširdžiuose, pakildavo krūtine aukštyn ir sunkiai išlaikomas išsprūsdavo smagiu krizenimu - čia gi tikrai arklys! Mama, tėtis iškepė arklį, matai?!

Spragus keptuvėje liejamos blynų tešlos garsas ir virš jos susimaišę čirškančios lašinių drūžės ir kepančio blyno kvapai man kiekvienąkart sužadina šiuos smagius prisiminimus. Ir kiekvieną kartą užsimanau paskambinti tėčiui ir dar kartą prisiminti tas figūrines akimirkas. Labas, tėti, kai grįšiu namo, iškepk man arklį.


Originalus receptas

100 g saldžiųjų migdolų,
10-15 karčiųjų,
3 šaukštai cukraus,
4 kiaušiniai,
lietinių.

2012 m. rugsėjo 6 d., ketvirtadienis

Šokoladiniai ledai

Šokoladinius ledus gaminau tris kartus iš eilės. Pirmą kartą - tik su pienu, antrą kartą - pieną maišiau per pusę su grietinėle ir galiausią trečią kartą ruošiau vien tik su grietinėle. Gaminant su pienu - ledus teko ilgiau šaldyti, o ištraukti iš šaldymo kameros jie buvo kietesni, bet ir greitai tirpo (matyt, kad reikėjo dėti daugiau cukraus arba pieną pavirinti, kad nugaruotų vanduo). Ledai, pagaminti lygiomis dalimis sumaišius pieną ir grietinėlę buvo tvaresni ir vientisesni. Na, o grietininiai - žinoma, riebūs, saldūs, tąsūs ir ištvermingi :) Vis gi, man jie pasirodė kiek per riebūs, todėl gamindama ketvirtą kartą, pilsiu 3 dalis grietinėlės ir 1 pieno. Žiūrėsim, t.y. ragausim, kas iš to gausis :)


Originalus receptas

1,5 litro grietinėlės,
250 g šokolado,
10 kiaušinių,
0,5 kg cukraus.