2010 m. balandžio 29 d., ketvirtadienis

Apkepti varškėčiai

Originalus receptas

Tešlą paruošti kaip paprastiems varškėčiams, tik pagal Zawadzkos rekomendacijas, įberti šiek tiek cukraus ir įminkyti saują nuplautų razinų. 

2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis

Varškėčiai

Originalus receptas

0,5 kg varškės,
6 kiaušiniai,
3-4 šaukštai grietinės,
druskos,
1 stiklinė miltų,
2-3 šaukštai sviesto,
2-3 džiūvėsėliai.

2010 m. balandžio 25 d., sekmadienis

Vienos tortas





Originalus receptas

200 g cukraus,
200 g sviesto,
200 g miltų,
5 kiaušiniai,
1 šaukštas sviesto,
džiūvėsėlių formai pabarstyti,
1,5 stiklinės marmelado blynams pertepti.

Sviestą ištrinti, kad būtų kaip grietinė, įberti cukraus ir ištrinti su sviestu, suberti miltus, po vieną įmušti penkis kiaušinius ir išsukti iki purumo. Iš popieriaus iškirpti keletą skritulių, užpilti mažojo piršto storumo tešlos sluoksnį ir ketvirtį valandos kepti karštoje krosnyje. Kai iškeps, kiekvieną blyną patepti marmeladu arba uogiene, sudėti vieną ant kito, viršų aptepti glajumi ir apdžiovinti krosnyje.

2010 m. balandžio 24 d., šeštadienis

Plakta kiaušinienė





















Originalus receptas

10 kiaušinių,
druskos,
1 šaukštas sviesto,
saujelė svogūnų laiškų.


Puode išplakti dešimt kiaušinių, pasūdyti, keptuvėje ištirpinti šaukštą sviesto, supilti išplaktus kiaušinius ir maišant iškepti nekietą kiaušinienę. Norint įvairovės, plakant galima įberti truputi smulkintų svogūnų laiškų.

Šokoladinis kisielius


















Originalus receptas

100 g šokolado,
1 stiklinė bulvių krakmolo,
6 stiklinės pieno,
0,75 stiklinės cukraus.

Sutarkuoti 100 g šokolado, sumaišyti su stiklines bulvių krakmolo, įpilti stiklinę šalto pieno, išmaišyti, kad neliktų gumuliukų. Penkias stiklines pieno užvirinti su 0,75 stiklinės cukraus ir maišant po truputį supilti atskiestą šokoladą. Virti, kol nustos lipti prie puodo. Supilti į sudrėkintą ir cukrumi pabarstytą formą ir atšaldyti. Prie šio kisieliaus patiekti plaktos grietinėlės.


Kitoks garstyčių padažas žuvies patiekalams

















Originalus receptas

0,5 stiklinės žuvų sultinio
1 šaukštas sviesto
ketvirtis citrinos
0,5 stiklinės vyno
2 šaukštai garstyčių
4 tryniai
1 šaukštas miltų
truputis druskos

Pertrinta žirnių sriuba su sviestu, arba pasninko sriuba

Originalus receptas

1,5 l prinokusių žirnių
druskos
1,5 valg. šaukšt. sviesto
1 šaukštas miltų
2 petražolių šaknys
1 morka
1 poras
2 svogūnai
keletas juodųjų pipirų
1 prancūziškas batonas (kažin, ar jis toks pat kaip mūsų prancūziškas batonas?)
Galima įdėti šiek tiek lašišos arba rūkytos silkės.

2010 m. balandžio 23 d., penktadienis

Upėtakis savo sultyse






















Originalus receptas

1,5 kg upėtakio, druskos, acto, 1-2 svogūnai, 3-4 laurų lapai, petražolių lapų.

Besiruošiant pirmai vakarienei

Šiandien ruošiu pirmą vakarienę pagal Zawadzką. Taip sakant, pilnas komplektas – sriuba, antras patiekalas ir desertas. Tikriausiai kepsiu ir sluoksniuočius. Juos jau porą kartų kepiau, bet gavau užsakymą ir šiam vakarui.

Taigi, kokia bus ta balandžio penktadienio vakarienė? Pertrinta žirnių sriuba su sviestu, arba pasninko sriuba (su rūkyta silke), upėtakis savo sultyse su garstyčių padažu, desertui – šokoladinis kisielius. Skaitau receptus ir svarstau, ką čia nupirkus atsargai, jei žirniai su rūkyta silke nesuderės, o upėtakis irgi išplauks ne į temą.

Berenkant receptus vakarienei, „Lietuvos virėjoje“ aptikau ir tokių receptų, kurių negaminsiu. Žinau, kad negaminsiu „Lydekos užkandėlės“, nes mane pasmerktų visi gyvūnų teisių gynėjai. Įsivaizduokit, gaminant šį receptą reikia per naktį labai sūriame vandenyje laikyti gyvą lydeką. „Anksti ryte ištraukti – ji bus dar gyva, nors labai nusilpusi ir pavargusi nuo sūraus vandens“. Zawadska sako, kad tokia lydeka „skaniausia troškinta svieste su žalumynais ir prieskoninėmis daržovėmis“. Žiauru. Nelabai įsivaizduoju, kaip nakčiai užmerkiu sūriam vandeny gyvą žuvį ir einu miegoto, o po to visą naktį klausau kaip ji ten tam dubenyje raičiojasi. Tikriausiai kelčiausi naktį ir paleisčiau tą lydekaitę nemunais į laisvę.

Manau, kad atsiras ir daugiau receptų, kurie pateks į kategoriją „niekada negaminsiu“, bet kol kas dar esu nusiteikusi ieškoti veršiuko smegenų lietinių blynų įdarui.

2010 m. balandžio 20 d., antradienis

Vienos raguoliai




















Originalus receptas

Iki baltumo išsukti 100 g lydyto sviesto, pašlakstyti jį vandeniu, supilti keturis išplaktus kiaušinius, nepilną stiklinę šilto pieno, įdėti 25 g mielių, įberti truputį druskos ir 400 g miltų. Išminkyti purią tešlą, pastatyti, kad pakiltų, paskui iškočioti mažojo piršto storumo lakštą, supjaustyti trikampiais, uždėti kokios uogienės arba aguonų, ar migdolų masės, susukti, sulenkti kaip pasagą, sudėti ant sviestu pateptos skardos, patepti kiaušiniu arba sviestu ir kepti nekarštoje krosnyje.

Sluoksniuočiai






















Originalus receptas

1,5 litro ruginių miltų, 100 g mielių, druskos, 7 kiaušiniai, išplakti su stikline cukraus, 200 g šviežio sviesto, 200 g stambių razinų, truputis cinamono, citrinų arba apelsinų žievelių.

Išminkyti pyraginę tešlą, pakildinti ir gaminti delno dydžio plokščius paplotėlius. Dėti ant skardos, pabarstytos cukrumi, ir iškepti. Paskui galima pabarstyti cukrumi.

Pradžia

Viskas prasidėjo tada, kai Šv. Kalėdoms pasidovanojau W. A. L. Zawadzkos kulinarijos knygą „Kucharka Litewska“ („Lietuvos virėja“). Išpakavau, perskaičiau įžangą, pavarčiau, pakikenau iš „vasarošilčio vandens“ ir „kepti vidutinio karštumo krosnyje“, pasigyriau kulinarijai neabejingiems bičiuliams ir padėjau. Vieni patiekalai atrodė per daug paprasti, o kitų, kaip, pavyzdžiui, bobos iš 60 kiaušinių, nekilo ranka pabandyti.

Bet atėjo TA diena ir susigundžiau paragauti, ką valgė vilniečiai XIX a. viduryje (1854 m. pasirodė pirmasis „Lietuvos virėjos“ leidimas). Pirmasis kepinys pagal W. A. L. Zawadzkos receptą buvo ruginiai sluoksniuočiai, po to – Vienos raguoliai. Ir vienus, ir kitus kepant pamačiau, kad knygoje nurodytos nelabai tikslios produktų proporcijos, nepasivarginta nors pastabose ar išnašose pateikti rekomendacijų dėl „vidutiniškai šiltų krosnių“. Matyt, buvo mechaniškai paskaičiuota, kad stiklinė lygi tiek tai gramų, koks nors svaras – kitiek. Ir galėčiau kirsti lažybų, kad knygos leidėjai tikrai neišbandė receptų. Galbūt per daug brangu? Ar šią knygą perleido tik kaip bibliografinę retenybę?

Na, bet grįžkime prie esminio dalyko – XIX a. vilnietiškų receptų. Taigi, sluoksniuočiai. Tik ką ištraukti iš orkaitės – buvo labai neblogi, bet atvėso... Pirmąją partiją per dvi savaites su vyru dviese šiaip ne taip sugraužėm. Tuomet galvojau, kad tikrai daugiau nieko nekepsiu, o knygą pasidėsiu į kulinarinių trofėjų skyrelį. Bet. Vis prisimindavome, kokie skanūs buvo tie šilti sluoksniuočiai... Taip ir susigundžiau. Tik šį kartą nutariau receptą patobulinti. Bėriau mažiau miltų, nes pirmą kartą tešla labiau priminė molį – nei leidosi minkoma, nei kildinama kilo. Ir ką Jūs manote? Parinkus tinkamas, mano galva, produktų proporcijas ir patrumpinus kepimo laiką, iš orkaitės išriedėjo puikūs sluoksniuočiai. Su pienu šilti tirpte tirpo burnoje, o ir dubenyje ilgai neužsiliko.

Vat, tada ir nusprendžiau, kad Zawadzkos knyga gali tapti puikiu atradimu, tik reikia išbandyti, atrasti tinkamas proporcijas ir geriausią gaminimo trukmę (nes ne visuose receptuose ji nurodyta) ir kaitrą. Norėčiau, kad seni ir tikrai puikūs receptai taptų populiarūs ir kad nenuviltų, todėl nutariau pagaminti visus arba beveik visus Zawadzkos aprašytus patiekalus, o eksperimentus aprašyti ir pasidalinti. Turėčiau pasakyti, kad pagrindiniai degustatoriai visą laiką bus mano vyras Nerijus (medalis jam) ir mudviejų draugai – Jovilė ir Mindaugas. Žinoma, sudalyvauti XIX a. vilnietiškų patiekalų degustacijose pasiūlysiu ir kitiems mudviejų brangiems bičiuliams. Jų komentarus, manau, rasite mano dienoraštyje.