2011 m. gruodžio 22 d., ketvirtadienis

Karališkieji marcipanai



Minkštais žingsniais atpėdina Kalėdos. Praveria širdžių vartelius, pasveria nuveiktų darbų kraiteles, suskaičiuoja ištartus gražius žodžius, šypsenas ir stipriai mylėtas dienas. Pakraipo galvą, tyliai nusišypso ir išdalina atsineštas dovanas: kam  jaudinančių įspūdžių, kam atkaklaus darbo, o kam meduolių. Kiekvienam pagal nuopelnus, kiekvienam pagal metus, o kai kam - avansu. Kad kitąmet geresnis ir laimingesnis būtų. Kad stipriau mylėtų ir daugiau juoktųsi. Kad vidury šventos nakties nestovėtų kryžkelėje laukdamas užkauksiančių šunų tam, kad dar kartą įsitikintų, jog iš už septynių laukų, aštuonių girių ir devynių marių atplasnos raibaspalvis džiaugsmas. Visas džiaugsmas - mūsų širdyse ir užantyje, bet kai jis taip labai arti - retkarčiais lieka nepastebėtas... Todėl tegul kitąmet jo būna daug. Su kaupu. Kad tarsi kunkuliuojantys pavasariniai upeliai jis veržte veržtųsi iš krūtinių ir delnų. Tegu jo būna tiek, kad juo neskūpėtumėme dalintis su kitais. Su Šv. Kalėdomis!
_._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._._.

O štai čia - turtingas ir svaiginantis skanėstas Kalėdų stalui - neprasti karališkieji marcipanai su rožių vandeniu.

Originalus receptas

400 g saldžiųjų migdolų ir
30 g karčiųjų migdolų,
400 g cukraus,
0,5-0,75 stiklinės rožių vandens.


Glajui: 
200 g cukraus,
pora šaukštų rožių vandens.

2011 m. gruodžio 14 d., trečiadienis

Troškinti raudonieji kopūstai






















Iki tol nelabai žinojau ką su tai mėlynaisiais raudonaisiais kopūstais veikt. Sriubos iš jų nevirsi, salotos tokios, hm, ne pačios skaniausios, tai ką dar iš jų? Na, bet jau pasitaikė taip, kad besisvečiuodami Briugėje užsukom į mažą jaukų restoraniuką, kur gavom paragauti nepriekaištingai ir žvėriškai skaniai troškintų raudonųjų kopūstų. Mmmmm, tikras skanumėlis... kaip sakydavo kažin kokioj reklamoj.

Grįžus perverčiau Zawadzkos "Lietuvos virėją" ir aptikau šį receptą. Labai panašų į briugietišką. Savo nuožiūra ir pasikliaudama liežuvio atmintimi, dar pridėjau ir rūgštokų obuolių.


Originalus receptas

2 galvos kopūstų,
2 svogūnai,
1 salieras,
1  petražolės šaknis,
3-4 gvazdikėliai,
2 šaukštai cukraus,
truputis druskos ir pipirų,
1-2 dideli šaukštai sviesto,
2 šaukštai acto,
1 šaukštas miltų,
sultinio troškiniui užpilti
Galima įpilti 0,5 stiklinės raudonojo vyno.


2011 m. gruodžio 9 d., penktadienis

Angliški pyragaičiai kitaip



















Kai namuose kvepia apelsinais, mandarinais, gvazdikėliais, cinamonu, kardamonu, riešutais, mielėmis... imu nekantria laukti šv. Kalėdų, kelionės namo, šiltų apsikabinimų su mylimaisiais, jaukių vakarojimų su bičiuliais ir tradicinio šventinio stalo. O, jo jo jo, pasakysit, tiems pilvažmogiams, kaip kokiems Donelaičio būrams tai tik ir terūpi skilvį prisikimšti bei gi prisirijus varniukų kur pakrosnyje šiltam pukšėti, nuo persivalgymo galuotis ir laukti beatkopiančios saulelės, kad išspardytų įšalus bei gi norą valgyti. Tai jei jau taip galvojat, skubu pasakyti, kad ne ne ne. Jokio baisulingo persivalgymo nesiilgiu, bet vat, silkutės su džiovintais baravykais, virtų ausyčių, spanguolių kisieliaus, raudonos raudoniausios mišrainės tai neatsisakyčiau... Vien juos prisiminus ima kamuoti namų ilgesys :)

Šitie angliški pyragaičiai vargu ar kompensuos kalėdinės virtuvės trūkumą, bet pabandyti verta ;)


Originalus receptas


200 g sviesto,
600 g miltų,
1,5 stiklinės cukraus,
4 kiaušiniai,
1,5-2 stiklinės marmelado.

2011 m. gruodžio 7 d., trečiadienis

Šokoladinis suflė



















Senokai besidalinau XIX a. virtuvės atradimais. Ne tai, kad ne tas galvoj buvo (gaminau, gaminau), bet svečių turėjau ir niekaip neištaikydavom tinkamos progos ilgesniam laikui klestelėti priešais kompiuterį. Na, bet dabar tai jau nepasitrauksiu tol, kol nepasidalinsiu skaniuoju šokoladiniu suflė. Paprastas, nesukrintantis šokooooladinis suflė... Pavyks visiems. Puiki alternatyva šventiniam desertui ar žiemos savaitgalio pusryčiams, kai taip norisi vėsius kambarius pripildyti kvapnios šilumos...

Originalus receptas

0,5 stiklinės manų,
žiupsnelis druskos,
2 stiklinės pieno,
6 kiaušiniai,
100 g šokolado,
0,5 šaukšto sviesto,
tarkuotos bandelės formai pabarstyti.

2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Įdarytų obuolių gardėsis






















Obuoliai visą rudenį ritinėjosi po lietuviškus maistinius tinklaraščius. Obuoliai su medumi, obuoliai su bruknių uogiene, obuoliai tešloje, obuoliai su vištiena, obuoliai... obuoliai su razinomis ir migdolais. Pastarieji pagal Zawadzkos parėdimus. Kaip savo tinklaraštyje "Rafinerija" rašo Kristina Sabaliauskaitė, "yra prisiekiančių, jog geresnio sultinio nei pagal jos [Zawadzkos] receptą nėra ragavę", o aš pridurčiau, kad gardesnių keptų obuolių man dar neteko valgyti. Paragaukite ir Jūs :)


Originalus receptas

Kelioliką obuolių,
5 šaukštai cukraus,
sauja razinų,
20 saldžiųjų migdolų,
5-6 kartieji migdolai,
4-5 tryniai,
1-1,5 stiklinės grietinėlės.

2011 m. lapkričio 21 d., pirmadienis

Trapus obuolių pyragas





















Obuolių niekada nebus per daug. Tik pavasarį jų būna per mažai, nes savieji jau būna suvalgyti, o Lietuvoje užauginti - pasibaigę. Tuomet tenka labai nekantriai laukti kvapnių peršviečiamų alyvinių obuolių. Po jų jau prispėja saldiniai, tuomet grapštainiai (taip rausvadryžius obuolius vadina mano bobutė), rudenį - antaniniai, ananasiniai (tame pačiame sename Šilinkos sode) ir kitų rūšių obuoliai. Valgom kiek telpa, verdam obuolienę, džiovinam obuolių sūrius, o vėlyvuosius sudedam į medines dėžes ir užkeliam į palėpę žiemai. Smarkiau atšalus orams, tie obuoliai persikrausto į verandą arba nedidelį sandėliuką šaltajame namo gale ir paskleidę savo gundomą aromatą vilioja nors vieną išsitraukti iš dėžės ir atsikąsti... Mmm... obuoliai. Kokių tik jų nebūna - visa vaivorykštė spalvų, skonių ir formų; visa plejada receptų: pyragai, košės, sultys, vynas, garnyras... ir visur tie obuoliukai tinka. Net ir nuodėmei :)


Originalus receptas

100 g nesūdyto sviesto,
200 g cukraus,
2 kiaušiniai,
2 šaukštai grietinės,
2-2,5 stiklinės miltų,
2-4 džiūvėsėliai,
8-10 obuolių,
žiupsnelis cinamono,
0,5 stikliuko vyno,
0,5 šaukšto sviesto.


2011 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis

Riestainiai






















Miestas po truputį pradeda puoštis šventėms. Lyg ir per anksti. Ypač keista tai atrodo šalyje, kur sniego būna tik pabarstyta (nors žmonės sako, kad pernai per Kalėdas Belgijoje buvo tiek sniego, kad o jojojojoj), o jau lapkričio mėnesį parduotuvių vitrinos pavirsta miniatiūrinėmis laplandijomis. Jau visą savaitę pardavėjos iš sandėliukų traukia apšerkšnijusias puošmenas, įsispraudusios tarp daugkartinių eglučių bei pliušinių angelų, stropiai barsto sniego burbuliukus ir dabina langus milžiniškom snaigėm. O stilistai, savo ruožtu, dengia šventinius stalus ir įrenginėja jaukius, žaliai-raudonai baltus kalėdinius kampelius.

Šiandien buvau užėjusi į mieląjį "Habitat", kurio skaitlinga darbuotojų komanda dengė ilgut ilgutėliausią stalą, o virš jo kabino improvizuotus baltu atlasu apsuktus Kalėdų vainikus. "Zara home" šventėms jau pasiruošus - jos parduotuvėse prabangios rudai auksinės, baltai raudonos, baltai mėlynos ar egzotiškai raštuotos Kalėdos. Kiekvienam skoniui po Kalėdas. Praeis dar pora savaičių ir miestų aikštėse įsikurs nuotaikingi kalėdiniai miesteliai, kuriuose pilstys karštą vyną, dalins keptus kaštonus, kermošinius skanėstus, meduolius ir riestainius... pakvips cinamonu, gvazdikėliais, apelsinais... ir po truputį ateis tikrosios Kalėdos. O jų belaukiant galima pasitreniruot su Zawadzkos riestainiais - gal jie tiks apdovanoti kolegas ir mažuosius smaližius?


Originalus receptas

Tris litrus miltų išmaišyti su gana stipriai pasūdytu vasarošilčiu vandeniu, įpilti 50 g mielių ir šiek tiek pakildinti, Tada gerai išminkyti, vėl leisti pakildinti, padaryti riestainius ir sudėti į verdantį vandenį. Kai iškils į viršų, ištraukti pagaliuku, sudėti ant skardos ir kepti krosnyje. Kai apkeps, apversti ant kito šono.
NB Viena krosnies pusė turi būti iššluota riestainiams kepti, o į kitą sužertos žarijos.


2011 m. lapkričio 5 d., šeštadienis

Rauginti kopūstai su grybais ir grietine






















Man rauginti kopūstai primena tris dalykus: kopūstų pirkimą, kailiais apklostytą raugintų kopūstų kibirą balkone ir kaimišką raugintų kopūstų sriubą. Tikriausiai ir Jūs pamenate, kaip rudenį stojus kopūstų mėnuliui į daugiabučių kiemus įriedėdavo furgonai ar dideli sunkvežimiai su medinėmis priekabomis, pilnomis gurgždančių kopūstų galvų. Nekantriai laukta žinia apie kopūstų konvojus pasklisdavo žaibišku greičiu ir prie automobilių išsirikiuodavo ilga žmonių eilė. Kas su maišais, kas su vežimaičiais, kas pasitelkęs kelių pagalbininkų rankas - visi stoviniuodavo laukdami kopūstų, kaip svajonės. Mudu su broliu taip pat džiugiai atlydėdavom tėtį ir išdidžiai parnešdavom po vieną didelę kopūsto gūžę namo. O tada prasidėdavo kartą metuose vykdavęs kopūstų raugimo ritualas. Pasitikrinus, ar tikrai mėnulis yra toks, kokio reikia, būdavo namo parnešamas rudos spalvos emaliuotas kibiras, ištraukiamas kočėlas, o ant stalo atsirasdavo stiklainis spanguolių ir maišelis kmynų. Visada taip. Na, ir prasidėdavo pjaustymas. Tėvai kopūstus pjaustydavo dideliais peiliais čiak, čiak, čiak (vėliau atsirado ir tas pjaustymo lovelis), klodavo sluoksniais į kibirą, pabarstydavo druska, cukrumi, įberdavo kmynų, spanguolių, o mudu su broliu iš visos širdies juos minkydavom kočėlu iki pirmų sulčių. Smagu! Prikimštas kibiras būdavo pastatomas arčiau radiatoriaus, kad kopūstai greičiau įrūgtų. Tomis dienomis visi kiemai pakvipdavo nosį kutenančia rūgštele, o aš taip ir įsivaizduodavau, kad kiekvieno buto virtuvėje, šalia radiatoriaus, stovi išdidus rudas kibiras kimšte prikimštas rūgstančių kopūstų... Po kelių dienų mūsų rudasis kibiras iškeliaudavo į balkoną. Mama jį, lyg kokį lepų princą, apsukdavo stora antklode ar nebenaudojamu apklotu, kad kopūstai neperšaltų. Ir... prasidėdavo visą žiemą trukdavęs kopūstinėjimas. Rauginti kopūstai su šiek tiek aliejaus, bandelės su kopūstais, troškinti kopūstai su grybais ar spirgučiais, raugintų kopūstų sriuba ir bulvės su lupyne... mano number 1. Niekur nesu valgius tokios skanios raugintų kopūstų sriubos kaip namuose arba kaime pas savo bobutę, kuri kopūstus retkarčiais raugdavo senoviniu būdu - cielas jų galvas.

Kadangi šį rudenį jau buvo stojęs kopūstų mėnulis, greitai turėtų išrūgti pirmieji kopūstų kubilai - jei tik dar kas nors raugia kopūstus namuose - mano tėvai, po ilgos pertraukos, vėl atgaivino šią rudeninę tradiciją. O kai jau bus šviežių kopūstų - ne pro šalį būtų jų pasitroškinti. Mano anyta Elena, tikriausiai, žino šimtas vieną būdą kaip tai padaryti, o aš siūlau išbandyti Zawadzkos receptą.


Originalus receptas

1 litras raugintų kopūstų,
1 šaukštas sviesto,
1 stiklinė grietinės,
6-7 džiovinti grybai,
1 šaukštas miltų,
druskos, 
pipirų.

2011 m. lapkričio 3 d., ketvirtadienis

Bulviniai kukuliai






















Susigaudžiau, kad jau senokai berašiau. Priežasčių tam buvo - ir prancūzų egzaminas, ir naujas namų gyventojas - Leopoldas Lambikas I. Na, jei paprasčiau - katinas. Mažas pilkai rainas chuliganėlis, kurį reikėjo nuolatos stebėti ir reguliariai nešioti į kraiko dėžutę. Bet tai nereiškia, kad mes badavome. Anaiptol. Kaip tik buvo proga daugiau laiko praleisti namuose ir pasigaminti šį bei tą gardaus. Na, kad ir šiuos minkštus bulvinius kukulaičius.


Originalus receptas

0,75 litro bulvių,
3 tryniai,
1 visas kiaušinis,
druskos,
truputis džiūvėsių,
2 šaukštai sviesto.

Išvirtas bulves pertrinti per sietą, išmaišyti su trimis tryniais, pasūdyti, suritenti apvalius kukuliukus, apvolioti kiaušinyje ir džiūvėsėliuose ir iškepti svieste.


2011 m. spalio 28 d., penktadienis

Marinuoti mažieji svogūnėliai





















Nesu didelė svogūnų mylėtoja. Net atvirkščiai, mano mama galėtų papasakoti, kaip vaikystėje iš sriubų ir visokių troškinių pirštais ir šaukštais rankiodavau net mažiausius svogūnų gabalėlius. Aš ir pati prisimenu, kaip kiekvieną kartą prislėgdavo lemties našta, kai pamatydavau sriuboje plaukiojant svogūnus... Nieko kito nelikdavo, tik įvertinus prie stalo valgančiųjų reakcijas, imtis darbo. Taip po truputį ant mano lėkštės krašto išsirikiuodavo visa flotilė permatomų gabalėlių arba kelios, nuolatos į sriubą bandančios įsmukti, balkšvos svogūno luobos. Uf... Net nežinau, kas man labiau tuose svogūnuose nepatiko - ar skonis, ar pats jausmas "svogūnas burnoje". Gal vis gi pastarasis... O dabar? Dabar irgi nesidžiaugiu tais virtais svogūnų gabaliukais, bet tokio nepasitenkinimo gyvenimu, kaip vaikystėje, man jie nebekelia. Net atvirkščiai, galėčiau sakyti, kad pamėgau šitą daržovę. Na, ne virtą, bet žalią, marinuotą, kepintą ar susiintegravusią su kitomis daržovėmis. Į sriubas aš svogūną deda cielą, o po to kiaurasamčiu išžvejoju lauk. Na, tai tiek apie mano ir svogūno santykius. O iš tikro tai labiau norėjau pasigirti, kad stilingas žurnalas "Virtuvė. Nuo...iki" išspausdino interviu su šio puikaus ekskliuzyvinio blogo autore. Na, taip taip, su manim. Vat. Kol kas galime susipažinti per žurnalo puslapius, o vėliau, su redakcijos leidimu, gal gi patalpinsiu tą šedevrą ir čia. Na, tai baigiu šios dienos išpažintis ir einu prie reikalo, dėl kurio Jūs čia ir užsukot - trumpas ir nesudėtingas marinuotų mažulyčių svogūnėlių receptas.

Originalus receptas

Svogūnėlius nulupti, 24 valandoms pasūdyti ir nusausinti. Užvirinti stipraus acto su kvapiaisiais ir juodaisias pipirais bei gvazdikėliais, sudėti į emaliuotą puodą arba stiklainį, aprišti ir pastatyti šaltoje vietoje.


2011 m. spalio 24 d., pirmadienis

Šerniena





















Vartydama "Lietuvos virėją" kartas nuo karto pataikydavau atsiversti kokį egzotiška puslapį su žvėrienos ir laukinių paukščių mėsos patiekalų receptais. Gerai būtų pabandyti... bet iš kur gauti tos briedienos, šernienos, svirbelių ir perkūno oželių? Neisiu gi peiliu apsiginklavus į Ardėnus žvėries medžioti ar su timpa į Jubiliejaus parką papūgų ir oželių šaudyt. Tai taip ir likdavo tik pasvajoti, kad gal kada nors iš kur nors gausiu aš tos laukinės mėsos iš laukinio miško. Visai jau buvau pamiršus (matyt, kad seniai bepataikiau žvėriškuosius receptus atsiversti) tas laukines svajones, kai vieną dieną savo vietinėj parduotuvėj užtikau visą kalną šviežios šernienos, elnienos, kiškienos ir balandienos. Ohoho! Šitoj šalyje būna ir taip! Voila. Svarsčiau ką daryt - norisi, bet kaina nemaža. Kilogramas šernienos kaštuoja beveik šimtą litų... mmmmmmm, ką daryt, ką daryt?! Ai, pasičiupau puskilogramį - bus sekmadienio pietų malonumas.


Originalus receptas

3-4 kg šernienos,
1,5 litro acto,
10 laurų lapų,
20-30 kvapiųjų pipirų,
1 šaukštelis kadagių uogų,
1-2 morkos,
2 svogūnai,
1 petražolės šaknis,
1 salieras,
1,5-2 stiklinės sultinio,
1 stiklinė vyno,
1 stiklinė vyšnių sulčių,
2 šaukštai tarkuotos duonos,
1 šaukštelis cukraus,
0,5 šaukštelio cinamonų.

2011 m. spalio 17 d., pirmadienis

Mieliniai plokštainiai su slyvomis arba obuoliais kitaip






















Šį spalio savaitgalį praleidom labai kulinaringai. Ragavom įvairiausių belgiškų maistų - nuo Šiaurės jūros bouillabaisse su plekšne, jūros ešeriu, unguriu, langustu, midijomis ir taip toliau, ir panašiai iki tradicinių belgiškų dešrelių su troškintais mėlynaisiais kopūstais (apie šiuos restoraninius pažinimus galėsite paskaityti kitame mano tinklaraštyje - Briuselio kopūstai). Dar prie išpažinties galėčiau pridėti, kad sendaikčių turguje nusipirkau naują penkių šveicariškų peilių rinkinį (nežinau, kam man jų reikia, bet, kad pardavėjas man juos pats nuderėjo iki 25 eurų - tai ir pirkau). Va, štai tokį spalvotą "Royalty Line Switzerland" rinkinuką, originalioje pakuotėje ir su visomis apsaugomis. Gal kas turit tokį?  Kas gi čia dar smagesnio? Ach, taip - atradau vieną gana skanų blegišką alų - "Mort subite" daryklos "Lambic blanche". Rekomenduoju - švelnus, lengvas, gaivus, vos vos drumstas. Oi, užsimiršau šiek tiek, kad rašau ne apie gyvenimiškas patirtis Briuselyje, o dalinuosi gardžiomis mielinėmis bandelėmis su obuoliais :) Puikios bandelės - tinka sušilti užklupus darganotiems rudens orams ir beplepant su draugais prie apskrito pavakarių stalo.


Originalus receptas

100 g sviesto, keturis trynius, du šaukštus sviesto, du šaukštus išsukti iki baltumo. Įpilti stiklinę grietinėlės, įdėti 50 g mielių, miltų naudoti tiek, kad tešla neliptų prie rankų, pasūdyti ir išminkyti purią tešlą. Padaryti bandeles, sudėti ant skardos, pakildinti, paskui suploti, ant viršaus padėti po keletą cukrumi su cinamonu pabarstytų vengrinių slyvų arba obuolių skiltelių, ant jų - po gabaliuką sviesto ir ketvirtį valandos kepti krosnyje. Išėmus pabarstyti cukrumi.


2011 m. spalio 13 d., ketvirtadienis

Briuseliniai kopūstai






















Nors gyvename Briuselyje, iš jo vardu pavadintų kopūstų ne kažin ką ir gaminam. Galbūt fantazijos ar gerosios patirties stokoju? Nors reikėtų sakyti "stokojau", nes į virtuvę įsileidus šį Zawadzkos receptą, atradau savo mėgiamą briuselinių kopūstų paruošimą. Iki tol dažniausiai įmesdavau jų į daržovių sriubą ar paprasčiausiai išgarinu garnyrui ir pakepindavau svieste su sauja džiūvėsėlių. Tiesa, esu išbandžiusi ir labai nepriekaištingus Zawadzkos suktinukus su kopūstų įdaru. Buvo skanūs (ei, tai jau dvi gerosios patirtys). O štai šįkart briuseliniai kopūstai pavirto garnyru mėsiškiems patiekalams. Dedu šiam receptui pliusą :)


Originalus receptas

Briuselinių kopūstų, 
2 morkos,
druskos,
1 svogūnas,
2 šaukštai riebalų,
1 stiklinė sultinio užpilui.

2011 m. spalio 11 d., antradienis

Mielinis plokštainis su obuoliais (arba slyvomis)






















Praėjusi savaitė tikrai buvo obuolinė. Nežinau, kiek obuolių buvo nupirkta Styvui, bet jų apyvarta praeitą savaitę tikrai turėjo gerokai išaugti. Šį obuolinį pyragą kepiau nusinešti į svečius, bet vėliau suvokiau, kad norom nenorom, bet vis gi pataikiau į karščiausias savaites tendencijas. Tad, pyragas Styvui.


Originalus receptas

Iškočioti piršto storumo mielinę tešlą (geriausiai kaip džiūvėsėliams), apjuosti iš tos pačios tešlos padarytais krašteliais, padėti ant sviestu išteptos skardos, pabarstyti supjaustytų slyvų be kauliukų, nuluptų obuolių skiltelių (viską dėti palaipsniui ir po lygiai). Du arba tris trynius išplakti lėkštėje kartu su šviežia grietine ir užpilti obuolius, slyvas arba vyšnias ir pusvalandį kepti krosnyje.


2011 m. spalio 7 d., penktadienis

Pomidorų sriuba






















Pomidorai man skaniausi žali. Ne, ne žalios spalvos ir ne neprisirpę. Skaniausi jie man supjaustyti skiltelėmis, pabarstyti stambia jūrine druska, juodais pipirais, pagardinti baltais svogūnų žiedais, kapota česnako skiltele ir keliom šakelėm žalio krapo bei apšlakstyti alyvuogių aliejumi su šiek tiek bazamiko acto... mmm... arba tokios paprastos lietuviškos pomidorų salotos su grietine ir svogūnais - tokias, gausiai pabarstytas pipirais, ypač mėgdavo mano a.a. dėdė Jonas. Su jomis dar paprastai sukirsdavo ir sumuštinį su daktariška dešra. Gal ir ne pati aukščiausia skonių gama, bet vis tiek labai skanu (aš čia apie salotas tokias, o ne apie daktarišką dešrą).  Trumpiau tariant, tikrai mėgstu pomidorus ir jų visada turiu savo šaldytuve. Net neįsivaizduoju, kaip tai nutiko, bet vieną dėželę buvau šiek tiek primiršus. Tad belaukdami savo eilės šitie raudonskruosčiai patapo šiek tiek pagyvenusiais - suminkštėjo. Nors šiaip, tai nieko blogo jiems nenutiko, todėl virtuvės teismas nutarė juos pasiųsti į sriubą. Voila.


Originalus receptas

6-8 pomidorai,
druskos,
200 g sviesto,
1 prancūziškas batonas,
2 petražolės šaknys,
2 svogūnai,
2-3 morkos,
1 poras,
1,5-2 stiklinės grietinės.

2011 m. spalio 4 d., antradienis

Lazdelės be sviesto su sultimis































Net ir saulėtą dieną norisi ko nors skanaus. Ar ne taip vadinasi tas mistinis saldumynas, kurio mažas kąsnelis gali nuskaidrinti nuotaiką ir pakylėti link debesų? Ką aš čia. Tas skanumynas vadinasi tira mi su. O aš gaminau tokį paprastesnį, gal net galima sakyti, lietuviškesnį kramstuką. Šios lazdelės nėra toks tobulas skanumynas, kaip itališkas tiramisu, net visiškai ne į tą pusę, bet vis tiek puikus daiktas, kai norisi ką nors sugraužti ar patabaluoti arbatos ar kavos puodelyje, patogus iškylaujant ar keliaujant. Netrupa, netepa, neužima daug vietos ir svarbiausia - vienas du trys - ir iškeptas.

Orignalus receptas

200 g cukraus,
4 kiaušiniai,
0,75 litro miltų,
aviečių arba žemuogių sulčių.

2011 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Burokėliai


















Burokėliai... Kažin, ar tik nėra kokio šventojo ar šventosios, kuris globotų burokėlių augintojus ir valgytojus?


Originalus receptas

1-1,25 kg jautienos,
400-600 g rūkytos mėsos,
druskos pagal skonį,
4-5 džiovinti grybai,
pagal skonį burokėlių rūgštymo,
4-5 burokėliai,
2 svogūnai,
2 porai,
keletas žirnelių kvapiųjų pipirų,
2 laurų lapai,
2 baltymai sultiniui nuskaidrinti.
Galima įdėti 1-2 kopūstus.


2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Šimtamečiai sausainiai


















Ilgai svarsčiau prieš imdamasi šio recepto. Šimtamečiai...hm todėl, kad tokie kieti, kad grauži juos šimtą metų? Ar labai ilgai nesensta? Niekaip negalėjau sugalvoti iki tol, kol iš orkaitės neištraukiau partijos, suskilusių lyg sausa žemė, sausainiukų. Cha, štai ką turėjo omenyje Zawadzkėlė!


Originalus receptas

100 g sviesto,
6 kiaušiniai,
200 g cukraus,
1 citrinos žievelė,
200 g bulvių krakmolo.

2011 m. rugsėjo 19 d., pirmadienis

Mėsa su kiaušiniene


















Parastas, žemiškas patiekalas mėsaėdžiams ir jų draugams. Puikus pasirinkimas vakarienei, o antrą dieną šauniai atlaiko išbandymus karščiu.


Originalus receptas

1,5-2 kg jautienos,
8 kiaušiniai
1 šaukštas sviesto,
200 g kumpio,
druskos,
100 g lašinių.

Iš aštuonių kiaušinių ir kubeliais supjaustyto virto kumpio iškepti kiaušinienę. Gabalą minkštos jautienos išmušti ir iškočioti, kaip gaminant muštinukus, pasūdyti, per vidurį sudėti kiaušinienę, mėsos kraštus užlenkti taip, kad būtų kaip pailgas duonos kepaliukas, ir apdėjus lašinių juostelėmis arba sviesto gabaliukais pastatyti į krosnį. Patiekiant supjaustyti ir užpilti stipraus sultinio padažu.

2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

Mieliniai pyragėliai su smegenimis















Keliaudami Prancūzijoje ir besilankydami jaukiame Grasse mieste, ragavom provanciško delikateso - keptų avies smegenėlių. Pamatę restorano meniu skyrelį su krašto patiekalais, truputį pakikenom ir pasitarę su restorano šeimininke, iš keturių pasiūlymų (keptos avies smegenys, įdaryta avies kanopa, keptos varlių šlaunelės ir vynuoginės sraigės) išsirinkom vieną - aišku, kad smegenis. Vaizdas ir skonis pranoko lūkesčius. Todėl Briuselio parduotuvėje, užtikus ką tik atvežtą mėsą, beveik iš salės darbuotojo rankų ištraukiau dėžutę smegenų (5 eurai!) ir parsinešiau namo. O parsinešus - mintyjau, kaip čia jas panaudojus. Panaršiau Internete, pavarčiau Zawadzkos "Lietuvos virėją" ir išsirinkau, mano akimis žiūrint, mažiausiai rizikingą receptą - mielinius pyragėlius su smegenų įdaru. Bent jau taip man atrodė tada (kad mažiausiai rizikingas, o ne, kad su įdaru). O po eksperimento dar kurį laiką svarsčiau, ar dalintis jo rezultatais, ar ne, mat tie pyragėliai kažkaip visai nesužavėjo. Meluoju, pyragėliai - tai kaip pyragėliai, bet įdaras tai nea. Na, bet gal kam nors patiks?


Originalus receptas

1,5 litro miltų,
1,5 stiklinės pieno,
40 g mielių,
druskos,
2 šaukštai sviesto,
4 kiaušiniai,
2 tryniai.

Įdarui:
2 šaukštai sviesto,
3 šaukštai miltų,
0,75 stiklinės sultinio,
truputis citrinų žievelių,
jautienos smegenų,
riebalų kepimui.


2011 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Virtinukai su vyšniomis


















Nors Zawadzkos virtuvė orientuota į sezoninių gėrybių vartojimą, bet tas sezonas, mūsų dienomis, nelygus jos sezonui. Taip vieną vakarą, leidžiantis saulei, ant mano viryklės gimė virtinukai su vyšniomis. Pasitaisau, su trešnėmis.



















Originalus receptas

Didelį šaukštą sviesto išsukti iki grietinės tirštumo, pasūdyti, įdėti tris trynius, įberti tris šaukštus tarkuotos bandelės, dvi stiklines miltų, įpilti pusę stiklinės pieno ir gerai išmaišyti; miluota ranka imti mažus gabaliukus tešlos, išplti, per vidurį įsprausti didelę vyšnią, pavolioti miltuose, sudėti į verdantį vandenį ir virti 5-6 minutes. Išgriebti į pusdubenį ir užpilti sviestu.

2011 m. rugsėjo 11 d., sekmadienis

Pertrinta bulvių sriuba


















Bulvė, kaip ir obuolys, yra tiesiog šventieji valgomosios augalijos pasaulyje. Iš jų galima pagaminti beveik viską ir beveik viskas su jais dera. Neveltui prancūzai juos ir pakrikštijo panašiais vardais - "pomme" (obuolys) ir "pomme de terre" (žemės obuolys, t.y. bulvė). Bet visų svarbiausia tai, kad juos mėgsta ir valgo visas pasaulis. Tegu pulkas dietolgų bei sveiko maisto patriarchų ir dievagojasi, kad bulvė yra ka-ka daiktas, bet tūlas lietuvis, latvis, lenkas, vokietis, belgas, prancūzas ir kitoks europietis ją valgo ir nė nemano to nedaryti. Puikiai prisimenu, kaip nustebau išvydus tipišką Bolonijos (Italija) patiekalą - virtų arba keptų mėsų rinkinį su troškintais raugintais kopūstais ir buvių koše. O jį išvydus - nudžiugau, kad su kolege I., lyg žindamos, sumanėm šį patiekalą ragauti pusiau, nes virto vyrai neatlaikę itališko maisto gausos :)

O apie bulvę. Šį kartą, tiksliau, vieną lietingą rugsėjo pavakarę, viriau tirštą trintą bulvienę. Su auksaspalviu daržovių sultiniu, žiupsneliu kmynų ir riekele kumpio.


Originalus receptas

1 morka,
1 svogūnas,
0,5 poro,
0,5 saliero,
0,2 petražolės šaknies,
druskos,
1 šaukštas sviesto,
2 laurų lapai,
1,5-3 litrai bulvių,
1-1,5 stiklinės grietinės,
5-6 kvapieji pipirai,
1 prancūziškas batonas.

2011 m. rugsėjo 5 d., pirmadienis

Kriaušės salotoms kitaip


















Vienaip ar kitaip paruoštos, saldžiarūgštės ir vos vos aštrokos kriaušės - tai puikus priedas prie keptos paukštienos. O aš kriaušes galėčiau vagyti su viskuo ir prie visko. Man jos, kaip ir burokėliai bei obuoliai - tobulas gamtos tvarinys. Nors mano vienas bičiulis sako, kad kriaušė yra pats neaiškiausias vaisius, toks nei saldus, nei rūgštus, nei dar koks nors. Bet gi nuo kriaušės priguli, kokia ji yra. Gal būti didžiulės geltonos sultingos, saldžios arba rūgščios, su karčiu prieskoniu arba nuo gaižumo sutraukti burną, o gali būti mažos saldžios ir sprangios, kaip mano vaikystės dubingėnų kriaušės, kurios papūtus vėjui pradėdavo bumbsėti į daržinės stogą. Atsikeli po nakties miego - užkandi kriaušių ir eini pusryčiauti, papusryčiauji - eini perkąsti kriaušių vardan pilnatvės. Trauki užkandęs kriaušių prie Asvejos - prisirenki pilną sterblę kriaušiukų, nes, oi, negali be jų. Guli prie ežero, tirti nuo vėsaus vandens ir besišildydamas prieš saulutę grauži kriaušę. Svajonė. Kai užrėplioji stačia driežuota įkalne namo vėlyvų pietų - vėl prieš maistą užkandi kriaušių. Ir po pietų, ir prieš vakarienę, ir po jos, ir prieš miegą. O migdamas klausai kaip vėjas šlamina šimtametę kriaušę ir retkarčiais į stogą trinkteli ant šakos neišsilaikęs kriaušiukas...


Originalus receptas

Bet kokias nuluptas kriaušes perpjauti pusiau, paliekant po pusę kotelio, ir išimti sėklas. Išvirti vandenyje su actu ir prieskoniais, nukošti ir atšaldyti, paskui suberti į sirupą ir virti, kol sutirštės.

2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

Susukti sausainiai


















Baigiasi vasara ir atostogos. Kelionių įspūdžiai ir kūrybiniai sumanymai rykiuojasi į spalvingas gretas ir nekantraudami laukia savo eilės išlįsti į dienos šviesą. Šiandien prasidėjo paskutinė vasaros (atostogų) diena ir Europos vyrų krepšinio čempionatas. Jau ryt atkeliauja dėdė Rudenėlis ir jo brolis Derlius. O kartu su jais atplasnoja ramybė ir rudeninė darna. Niekur nebereikia skubėti, verstis per galvą ir nerimauti, kad vis tiek nesuspėsi. Ruduo tuom ir nuostabus, kad savo pilnatve užliūliuoja ir mūsų širdis. Gyvenimas grįžta į senas vėžes. Vaikai suklega į mokyklas, o mamos suka galvas kaip ir kuo nustebinti bei pamaloninti mažuosius ir didžiuosius mokslinčius. Paprasti susukti sausainėliai kaip tik tai, ko reikia prie puodelio šiltos arbatos ar stiklinės šviežio pieno.


Originalus receptas

200 g sviesto,
200 g miltų,
2 kiaušiniai,
7 g mielių,
2 šaukšai grietinės,
1 stiklinė uogienės,
0,5 šaukšto sviesto,
1 kiaušinis.

2011 m. liepos 25 d., pirmadienis

Kiaušinienė su silke arba kumpiu

















Iš pirmo žvilgsnio keista truputį alternatyva - silkė arba kumpis. Na, ir iš antro žvilgsnio keista. Nerijus pasakytų, "aišku, kad kumpis, koks dar klausimas?". Aš, tikriausiai, kad irgi taip pat pasakyčiau. Ypač po to, kai paragavau varianto ne su kumpiu. Greičiausiai, tai vienas iš tų patiekalų, kuris valgomas vieną arba du kartus gyvenime. Nėra neskanu, tiesiog... gana neįprasta (ančiuvių gabaliukai - tamsesni taškai kiaušinienėje).


Originalus receptas

10 kiaušinių,
2 silkės,
1 šaukštas sviesto.

2011 m. liepos 23 d., šeštadienis

Grietinėlės kremas


















Jaučiu, kad paskutiniuoju metu mane tiesiog apsėdo Zawadzkos kremų receptai. Be galo paprasti ir neįtikėtinai skanūs desertai. Ypač tinkami šiltą vasaros dieną (nors tokių pas mus dabar labai nedaug) - su kokia saldžiarūgšte vaisių ar uogų tyre... tai gi, tram pam pam paaam - grietinėlės kremas.

Originalus receptas

3 stiklinės grietinėlės,
1 stiklinė cukraus,
20 g želatinos,
0,5 lazdelės vanilės.
Prie jo sulčių.

2011 m. liepos 19 d., antradienis

Riestainiai su grietinėle




















Puikios baronkytės šitie riestainiai :)

Originalus receptas

3 šaukštai grietinės,
3 šaukštai grietinėlės,
3 kiaušiniai,
2 šaukštai sviesto,
3-4 šaukštai cukraus,
citrinų žievelių,
miltų,
1 kiaušinis,
0,5 stiklinės migdolų.

2011 m. liepos 14 d., ketvirtadienis

Trapus tortas su vyšniomis




















Fantastiškas! Netikėtai ir žiauriai skanus tortas. Tebunie jis bus pavadintas tortu, kaip kad pakrikštyjo Zawadzka. Kai ruošiausi jį šaut į orkaitę - tokio rezultato nesitikėjau. Maniau sau, kad kas čia gausis - sausainis su vyšniom, tiksliau, trešnėm. Svarsčiau, ar čia nesumakalavus kokio kremo ant greičio, bet nutariau laikytis Zawadzkos recepto. Ir tai buvo apreiškimas, nes kas galėjo pagalvoti, kad ant trapios tešlos sukrautos uogos gali sukurti tokį nerealų skanėstą. O gali.


Originalus receptas

300 g sviesto,
400 g cukraus,
2 kiaušiniai,
2 tryniai,
1 citrinos žievelė,
400 g miltų,
0,5 šaukšto sviesto ir džiūvėsėlių,
pora stiklinių vyšnių.

2011 m. liepos 11 d., pirmadienis

Geriamasis šiltas kisielius




















Kisielius man visuomet primena vaikystę. Ne bet koks, o rausvos spalvos kisielius. Pilnas puodas karšto kisieliaus ant viryklės namuose, rausvas lašiukas, kabantis ant ąsočio snapelio virš baltos staltiesės; vaikų kavinėje "Pasaka" ir kavinėje "Tulpė" - rausvas kisielius su plakta grietinėle ir šokolado drožlėmis, spanguolių kisielius ant Kūčių stalo... Mano pusseserė vaikystėje sakydavo "tisielius" - ir visai logiškas pavadinimas. Dabar jau moka tarti taip, kaip reikia - "kisielius" ir verda "tisielių" savo vaikams. Šiandien nutariau ir aš išsivirti to "tisieliaus".


Originalus receptas

7 stiklinės sulčių,
0,5 stiklinės bulvių krakmolo.

2011 m. liepos 9 d., šeštadienis

Grietininės bobelės kitaip




















Kitaip, nes yra ir dar vienas grietininių bobelių receptas, pagal kurį jau bandžiau kepti šitas pampuškas. Tiesą sakant, palyginus su šitomis puriomis bobulytėmis, pirmosios buvo beveik diedai, o ne bobos - tešla trapi, bet daug kietesnė, labiau primenanti sausaininę, o ne bobelinę :)


Originalus receptas

400 g sviesto,
400 g cukraus,
500 g miltų,
8 kiaušiniai,
15 karčiųjų migdolų,
3 tryniai,
300 g cukraus,
0,75 stiklinės grietinėlės,
0,3 vanilės lazdelės.

2011 m. liepos 7 d., ketvirtadienis

Kiaušiniai pusryčiams




















Vienu metu buvo labai populiaru kepti kiaušinienę indeliuose (o gal ir iki šiol?). Beveik kiekvienam tinklaraštyje puikavosi nors vienas toks receptas. Kiaušinienė su kumpiu, su žalumynais, su pomidorais, su žuvimi ir be nieko, tiesiog tinginių kiaušinienė. Bevartydama "Lietuvos virėją" vis sustodavau ties kiaušinių patiekalais, vieną kitą gaminau, bet šio, pusryčiams siūlomo, recepto vis neliečiau - kur čia iškepsi puodą kiaušinių ir kas juos supusryčiaus? Kol vieną dieną toptelėjo mintis - juk kiaušiniai kepti puode - tai viso labo ta pati tinginių kiaušinienė maxi indelyje. Ta pati populiarioji indelinė kiaušinienė. Cha, ištiesų tikra tiesa, kad viskas, kas nauja - tai atrasta sena :)


Originalus receptas

1,5 šaukšto sviesto,
1 stiklinė džiūvėsėlių,
12-15 kiaušinių,
druskos,
žiupsnelis juodųjų pipirų,
saujelė supjaustytų builių.

2011 m. liepos 3 d., sekmadienis

Šviežių slyvų desertas




















Belgijoje vaisiai ir uogos prinoksta anksčiau nei Lietuvoje. Anksčiau paragavom šiųmetinių braškių, vyšnių, trešnių ir agrastų. Apsilankius turguje smagu sekti ne tik įprastų, bet ir visokių egzotiškų vaisių sezonus. Jau kuris laikas turguje ir parduotvėse pardavinėja slyvas, bet tik šį savaitgalį jos atkeliavo į mūsų virtuvę. Valgėm - kiek tilpo, o kas netilpo - pavirto kisieliumi, kompotu ir Zawadzkos slyvų desertu.


Originalus receptas

1 kapa slyvų,
1,5 siklinės cukraus,
cinamono,
10 kiaušinių,
1 šaukštas sviesto,
15 karčiųjų migdolų,
6-7 džiūvėsėliai.

2011 m. birželio 30 d., ketvirtadienis

Šokoladinis kremas





















Karštis paskelbė paliaubas ir virtuvėje pakilo džiaugsmo vėliavos. Šaltas desertas, subalansuotas vasaros stalui, bet tinkamas smaguriauti ir žiemą.


Originalus receptas

3 stiklinės grietinėlės,
1 stiklinė cukraus,
20 g želatinos,
100 g šokolado.

2011 m. birželio 28 d., antradienis

Viščiukų užkandėlė su agrastais




















Šiomis dienomis taip karšta, kad atrodo jog termometras tuoj tuoj iššaus kaip suplakto šampano butelis. Niekur nėra vėsos ir prieglobščio. Sunku net galvoti, ką jau ten bekalbėti apie virtuvinius eksperimentus. Norisi nebent šaltos braškių ar aviečių sriubos... bet nėra kas padaro :) teks tenkintis samalaku, kalbininkų ubagine vadinamu. O jums - savaitgalio skanėstas - viščiukas su rūgšelėjusiu agrastų padažu. Stipriau pasaldinus gautųsi beveik kiniškos virtuvės šedevras.


Originalus receptas

4 viščiukai,
1-2 morkos,
1 svogūnas,
1 petražolės šaknis,
0,5 saliero,
0,75 stiklinės agrastų,
2-3 gabaliukai cukraus,
1 šaukštas sviesto,
0,3 stiklinės vyno.

2011 m. birželio 25 d., šeštadienis

Džiovintų vaisių desertas




















Kol mano vyrai tingiai virškina šeštadienio pietus, papasakosiu apie paskutinį desertinį bandymą pagal Zawadzką. Lengvai pagaminamas, kvapnus, saldus... galima praryti liežuvį.


Originalus receptas

Po 1 stiklinę supjaustytų figų, migdolų, datulių, slyvų ir razinų,
1,5 stiklinės cukraus,
8 baltymai.

2011 m. birželio 20 d., pirmadienis

Karamelizuotas kremas su grietinėle



















Jei būčiau numanius, kad 380 puslapyje slepiasi toks skanumynas - visą "Lietuvos virėjos" projektą būčiau pradėjus nuo jo. Skanesnis desertas pagal Zawadzką, galbūt, buvo tik blanc-manger. O karamelės mėgėjai turėtų ne tik šį skanėstą sušveisti, bet ir šaukštelį godžiai aplaižyti.


Originalus receptas

20 gabaliukų cukraus,
1 stiklinė cukraus,
6 tryniai,
1 litras grietinėlės,
25 g želatinos.

Pusiau prisirpusių agrastų kompotas




















Originalus receptas

0,75 litro agrastų,
300 g cukraus.

Nuo 0,75 litro agrastų nutraukyti stiebelius, užvirinti ir perkošti per sietą. Iš 300 g cukraus išvrti sirupą, suberti atvėsintus agrastus, truputį pavirti ir supiti į salotinę.


2011 m. birželio 19 d., sekmadienis

Citrininė, arba angliška, sriuba

Pancūzų egzaminas išlaikytas, Erika išvažiavus namo, Nerijus mokosi, už lango lyja. Nieko kito nelieka, kaip tik virti sriubą.


Originalus receptas

2 morkos,
2 svogūnai,
1 petražolės šaknis,
1 poras,
0,5 šaukšto sviesto,
0,5 citrinos,
keletas kvapiųjų pipirų,
1 stiklinė perlinių kruopų,
1,5 stiklinės grietinės.

2011 m. birželio 17 d., penktadienis

Citrinų putėsiai





















Paprastas, bet visai neprastas vasariškas desertas. Kai norisi kažko labai saldaus, bet nesinori plaktos grietinėlės ir šokolado. Lengvas citrininis sniegas.


Originalus receptas

3 stiklinės limonado iš 3 citrinų ir 300 g cukraus,
25 g želatinos,
1,5 stikliuko arako.

2011 m. birželio 7 d., antradienis

Konservuotos rūgštynės




















"Po pirmos šienapjūtės, kai pradeda..." ne, čia ne Vaičiulaičio "Valentinos" ištrauka ir ne kokio tai svajingo poeto vizijos. Tai Zawadzkos recepto pradžia. Buitiško, neišrankaus, paprastučio recepto pradžia. Bet kokia poetiška - "po pirmos šienapjūtės, kai pradeda ataugti rūgštynės", ima kvepėti žydinčiom liepom ir dūgzti bitėmis...


Originalus receptas

Po pirmos šienapjūtės, kai pradeda ataugti rūgštynės, pririnkti jų, nuskabyti kotelius, išrankioti šiukšes ir švariai nuplauti. Nusunkti per sietą, kad neliktų vandens, ir supjaustyti. Kai nutekės sultys, dėti į išplautus ir išdžiovindus butelius, užkimšti, užlydyti ir pastatyti sausame vėsiame rūsyje. Prieš vartojimą truputį pasmulkinti ir virti kaip paprastai - taip, kaip verdama sriuba ar daržovės.


2011 m. gegužės 30 d., pirmadienis

Puikieji blynai su mėlynėmis




















Na, ne su mėlynėm, o su šilauogėm, bet gal tai iš esmės reikalo nekeičia, ar ne? Gal tik šiek tiek, nes šilauogės kiek didesnės už mėlynes ir ne taip giliai įklimpsta į lietinių tešlą :)


Originalus receptas

5-6 kiaušiniai,
3 stiklinės pieno,
2 stiklinės miltų,
truputis druskos,
2-3 stiklinės mėlynių,
4-5 šaukštai cukraus,
truputis cinamono,
2 šaukštai sviesto,
grietinės.

2011 m. gegužės 27 d., penktadienis

Žaliasis pistacijų blanc-manger

















Šį žalią blanc-manger ruošiau du kartus. Pirmuoju bandymu skanėstas gavosi beveik baltas, tad antrąjį kartą, sunkdama migdolų pieną, sumintyjau, kad kodėl man į tą balnc-manger neįvarvinus špinatų sulčių. Kaip sumaniau, taip padariau. Skonis nuo to nenukentėjo, o žalumo rezultatą matote patys.

Originalus receptas

200 g saldžiųjų migdolų,
30 g karčiųjų migdolų,
100 g pistacijų,
400 g cukraus,
1,5 litro vandens,
50 g želatinos.

2011 m. gegužės 16 d., pirmadienis

2011 m. gegužės 5 d., ketvirtadienis

Bulvių paštetas




















Vieną vakarą (būtent) ruošiau bulvių paštetą, nes visiškai nesinorėjo nieko mėsiško. Ai... ir nelabai gavosi. Bulvės kaltos. Galit pasišaipyti, kad blogam šokėjui ir TAS daiktas trukdo, bet šį kartą tai tikrai. Bulvės kaltos. Pasitaikė tokios mažakrakmolės, tad tešlos ir miltai neišgelbėjo. Bet tai, ką vienaip ar kitaip pavyko iškepti - buvo skanu...

Originalus receptas

Keliolika bulvių,
1 svogūnas,
druskos,
3-4 šaukštai tarkuotos bandelės,
4-5 tryniai,
1 šaukštas miltų,
1 kiaušinis,
1 šaukštas sviesto.

2011 m. gegužės 2 d., pirmadienis

Aliejaus ir citrinų uždaras salotoms

























Nežinau, kodėl vertėja sugalvojo šitą dalyką pavadinti "uždaru", o kokiu nors "užpilu". Gal ir teisingai, nes viduje būna įdaras, bet man nelabai patinka tas "uždaras". Pats uždaras tai patiko, bet jo pavadinimas - nelabai. Jei, pavyzdžiui, ant ko nors užkratau kapotus žalumynus, tai jau kas? Užkratas? O jei barstau - užbarstas? 


Originalus receptas 

Pusės citrinos sultis sumaišyti su trimis šaukštais aliejaus, puse šaukštelio druskos, puse šaukštelio cukraus ir dviem šaukštais vandens arba daržovių nuoviro, galima įdėti trynį.

2011 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

Minkštai virti kiaušiniai




















Va, tai tau ir receptas. Bet artėjant Šv. Velykoms - gali praversti.

Originalus receptas

Kiaušiniai verdami dideliame kiekyje vandens, dedami į verdantį vandenį. Po 2 minučių puodas nukeliamas nuo ugnies ir kiaušiniai šiek tiek palaikomi vandenyje. Patiekiami suvynioti į servetėlę. 

2011 m. balandžio 20 d., trečiadienis

2011 m. balandžio 19 d., antradienis

Šparagai







































Praeitą savaitę Belgijoje džiaugsmingai prasidėjo šparagų sezonas. Per žinias rodė, kaip tuos ūgliukus iš po žemių rausią ir vaikai, ir suaugusieji, o po to palaimingai skanauja garuojančią porciją šviežių šparagų. Tai ir susigundžiau, nors prieš pirkdama tas lazdeles dar apgailėjau šio krašto gyventojus, kad jų protėviai taip vargingai gyveno - virė kriaukles, sraiges, rausė cikorijas ir iš po žemės traukė smidrų daigus.

Originalus receptas

1,25-1,5 kg šparagų,
1,5-2 šaukštai sviesto,
druskos,
džiūvėsėlių.

2011 m. balandžio 16 d., šeštadienis

Biri košė, virta vandenyje arba piene





















Originalus receptas


3 stiklinės pertrintų kruopų,
2 kiaušiniai,
druskos,
2 šaukštai sviesto,
1-2 šaukštai cukraus su cinamonu.
Galima įberti 0,5-1 stiklinės smulkintų razinų.